I Want You ( Liam Payne )

19 dalis

*Candisės pozicija*

Nuo to įvykio, kai Zayn norėjo mane išprievartauti praėjo jau savaitė.

Aš labai džiaugiuosi, jog Liam nebandė jo užmušti, nes tada būtų nukentėjusi mano šeima.

Dabar sėdžiu savo kambaryje ir mąstau. Rytoj mano gimtadienis. Dieve, kaip aš jo nelaukiu. Mano "nuostabieji" draugai prigalvos visokiausių nesamonių...

Vien prisiminus mano septynioliktą gimtadieni, mane krečia šiurpas... Ughh! Net nusipurčiau nuo savo minčių. Tikiuosi, jog aštuonioliktas gimtadienis bus paprastesnis. Su tokiomis mintimis ir pasinėriau į sapnų karalystę.

Ughh.. Vėl tas sumautas žadintuvas... Nekenčiu pirmadienių!

Pakilusi iš lovos nuskuodžiau į vonią ir išsimaudžiau. Išlipusi iš vonios nusisausinau savo kūną rankšluosčiu ir išsidžiovinau savo ilgus, juodus plaukus. Atėjusi į kambarį apsirengiau paprastus džinsus bei marškinėlius. Truputį pasidažiau ir nuskuodžiau į virtuvę.

-Sveikinam!!!- išėję iš už kampo sušuko Klara su tėčiu. Mano sesutė laikė rankose tortą ant kurio buvo skaičius "18".

-Ačiū, nereikėjo.- padėkojusi priėjau ir juos abu apkabinau.

-Tikiuosi, jog grįši vakarienei?- paklausė manęs tėtis.

-Nieko negaliu prižadėti.- sukikenau. Pasiėmiau savo kuprinę ir nukulniavau iki mokyklos. Ir ką jūs manot, prie jos jau stovėjo Rikas, Merė ir Džesika.

-Tau jau aštuoniolika, mergyt!- sušuko Rikas ir pripuolęs pabučiavo man į lūpas. Aš likau apšalus. Kai jie pamatė mano reakciją, visi pradėjo kvatotis.

-Nežvenkit! - sušukau susierzinusi.

-Būtum mačiusi savo reakciją.- vis dar besijuokdama pasakė Merė.

-Ha ha ha kaip juokinga.- pasimaivydama pasakiau.

-Mes šiandien eisim į barą ir nusigersim!- garsiai sušuko Džesika.

-Gerai jau gerai.- pasakiau ir visi patraukėm spintelių link. Prie savo spintelės paatebėjau stovintį Liam. Todėl nieko nelaukusi priėjau prie jo.

-Labas.- pasisveikinau.

-Kodėl neskei, jog šiandien tavo gimtadienis?- paklausė suaierzinęs Liam.

-Nes tai tik eilinė diena ir tiek.- bandžiau pajuokauti, bet jo rimtas žvilgsnis nepaliko mano veido ramybėje.

-Iki.- pasakė šaltai ir nuėjo.

Kas jam užėjo?!

Pažiūrėjau į savo spintelės dureles ir ant jų aptikau įvairiausių atviručių su sveikinimais.

Nė nepatebėjau kaip pralėkė diena mokykloje. Ataisveikinusi su draugais nuskubėjau namo, nes reikia susiruošti vakarui.

Įėjusi į namus nuskubėjau į savo kambarį ir tikrinau savo spintą. Ughh... Susinervinau! Joje nieko gero neradau..

-Ar galiu užeiti?- paklausė manęs tėtis.

-Tai, žinoma.- šyptelėjau.

-Čia tau.- šyptelėjo jis ir įteikė man dėžę. Nieko nalaukusi ją išpakavau. Dieve mano! Dabar savo rankose laikau nuostabią raudoną suknelę. Greit pribėgau prie tėčio ir stipriai jį apkabinau.

-Ačiū ačiū ačiū!

-Nėra už ką, jug šiandien tavo diena.- aš dievinu savo tėtį. Jam išėjus iš mano kambario, nubėgau matuotis suknelės.

Ji man puikiausiai tiko! Greit ją nusimoviau ir nuėjau iki spintelės. Iš jos pasiėmiau raudonus apatinius ir juos apsimoviau. Nuėjusi prie veidrodžio pasidažiau ir susigarbanojau savo plaukus. Tada greit apsivilkau suknelę ir apsiaviau juodus aukštakulnius, kurie tikrai labai aukšti. Pasiėmiau delninukę bei odinę striukę ir išskubėjau iš namų.

Tik pradariusi duris, pastebėjau, jog manęs jau mašinoje laukia draugai. Todėl prilėkiau ir į ją įsėdau.

-Eina, tu atrodai karštai!- sušuko Merė.

-Tik žiūrėk, kad šįvakar nesudegčiau.- pajuokavau.

-Tu rimtai atrodai karštai.- atsisukęs iš vairuotojo vietos pasakė Rikas ir prikandęs savo lūpas, nužiūrinėjo mane. Kas jam darosi? Nejaugi jis su manimi flirtuoja?

Nuvijau šias mintis ir mes pradėjome važiuoti.

Važiavome gana trumpai, nė nepastebėjau, kaip atsidūrėme prie klubo. Visi išlipome iš mašinos ir nuėjome prie klubo. Ughh... Eilė velniškai ilga... Todėl sumaniau pagudrauti. Pasitvarkiau savo suknelę taip, kad krutinė labiau matytųsi ir patraukiau apsauginio link.

-Labas.- pasakiau gundančiai ir pradėjau aplink pirštą sukti savo plaukus.

-Sveika.- pasisveikino su manimi vaikinas ir nenutraukė akių nuo mano krutinės.

-Žinai, mes su draugais norėtume pasilinksminti.- pasakiau nekaltai ir artėjau link jo.- Gal galėtum mums padėti?- paklausiau prie pat jo ausies ir į ją krimstelėjau.

-T..taaip.. ž..žinoma.- sumykčiojo jis. Aš tik nusijuokiau ir įėjau į klubą, o paskui mane mano draugai.

-Tau visada pavyksta.- pabrėždama žodį visada pasakė Džesika. Tik nusikvatojau iš jos pasakytų žodžių ir nuėjau link baro.

-Man keturis stikliukus degtinės.- pasakiau barmenui.

Tik gavę savo užsakymą visi pasiėmėme po stikliuką.

-Už Candise!- sušuko Rikas ir visi susidaužę stikliukais juos išgėrėme iki dugno.

Išgėrusi išgirdau savo mėgstamiausią dainą, todėl čiupau už Riko rankos ir įsitempiau jį į šokių aikštelę. Tik atėjus pradėju trinti savo klubus į Riką. Jis pradėjo urgzti.

- Kaip aš noriu tavęs.- prasitarė jis. Aš tik nusikvatojau ir toliau šokau, bet tada pamačiau Zayn sėdintį prie kažkokio stalelio.

Greit atšokau nuo Riko ir norėjau nepastebėta išeiti, bet mane sustapdė Zayn. Po velnių! Kaip jis mane pastebėjo!

-Kur eini, gražuole?- paklausė jis su plačia šypsena.- Girdėjau, jog šiandien tavo gimtadienis.

-Gerai girdėjai.- sukąsdama dantis pasakiau.

-Ko tokia pikta?- nusijuokė jis ir nesulaukęs mano atsakymo, nusitempė mane prie savo stalelio. Prie jo sėdinčius iškart pastebėjau Liam ir dar keletą nepažįstamų vaikinų.

-Žiūrėkit!- sušuko Zayn.- Mano pražuvelė mergina atsirado.

Jis grubiai mane pasodino ir pats atsisėdo šalia.

-Šiandien aš tau paruošiau dovaną, todėl iš klubo iškart vyksime pas mane.- sušuko jis, lyg norėdamas pasigirti savo draugams.

-Gerai pasilinksminkit!- sušuko vienas iš vaikinų. Mačiau, jog tai nepatiko Liam. Jis piktai pažiūrėjo į tą vaikiną.

-Aš einu, trumpam.- atsiprašė Liam ir pažiūrėjęs į mane išėjo. Aš supratau tai kaip kvietimą, todėl atsiprašiau Zayn ir pasakiau, jog einu į tuoletą. Jis nenorėjo manęs išleisti, bet visgi išleido.

Ėjau link tuoletų, kol kažkas nesugriebė mano rankos. Atsisukau ir pamačiau Liam.

-Paliekam visus ir bent šią dieną praleidžiam kartu?- paklausė jis.