Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

2 dalis*

Pirmosios pamokos praėjo be galo greitai. Kaip visada per ilgąją pertrauką patraukėme link mūsų staliuko pietauti. Kai valgykla buvo pilną mokinių pro duris įžengė jie, mokyklos pažibos. Norit pasakysiu paslaptį, vienas jų man be galo patinka, nesakau, kad esu jį įsimylėjusi, bet jaučiu tikrai didelę simpatiją...

-Megan, apie ką galvoji?-Prieš akis ranka pamojavo Vika- tu ir vėl į jį žiūri, tiesa?-Taip, ji žinojo kas jis yra ir kad aš jam kažką jaučiu. Draugė vis teigė, kad aš jį įsimylėjusi, bet aš visada tai neigdavau, nes tikrai buvau įsitikinusi, kad jo nemyliu, o tiesiog tai didelis susižavėjimas, nors gal aš taip tik bandau apgauti save?

-Tiesiog užsižiūrėjau į....-mane pertraukė kažkas lipnaus užpilta man ant galvos

-Oi, atsiprašau, nepastebėjau tavęs,- vaidindama nekalta šaipėsi šokėjų komandos kapitone Kristina. Taip, ji buvo ta, kuri mėgo iš manęs tyčiotis. Kartais jos patyčios peržengdavo riba ir šis kartas buvo ne išimtis. Tiesiai ant galvos ji man išpylė geriamą jogurtą

-Jei nebūtum mergina, aš tau dabar trenkčiau į veidą,-supykęs iš savo vietos pakilo Robis

-Robi, nereikia, neprisidaryk bėdos per mane,- tariau labai ramiu balsu

-Kiek tu gali ją žeminti? Juk ji tau nieko nepadarė, ko tu kimbi prie jos?- užstojo mane Andre, o merginos padėjo valyti jogurtą nuo plaukų ir veido.

-Aš nesuprantu, kaip tokie kaip jūs galite bendrauti su tokia baidykle. Pasižiūrėkit į ją, ji pasišliktėtina,- su pasišlykštėjimu tarė Kristina

- Bet ji už tave kur kas geresne, ji nemiega su kiekvienu ir tikrai neapgaudinėtų savo vaikino,- priėjusi tarė El. Aš nenorėjau, kad ji tai pamatytu, nes ji visą laiką stengiasi mane apginti ir per daug manimi rūpinasi. El buvo ta mergina, kurios Kristina bijojo, nors Kristina ir buvo laikoma gražiausia mokykloje ir buvo šokėjų komandos kapitonė, El laimėdavo visus titulus kurie buvo susyja su grožiu, ir ji turėjo dideli užnugari. Ji bendravo su mokyklos penketuku, jos geriausios draugės, Daniele ir Perrie, draugavo su Zayn ir Liam, taigi jie buvo tarsi neišskiriami...

- Ką ji pasakė?- priėjo Josh, Kristinos vaikinas

-Brangusis, neklausyk ką ji sako, ji tik nori mus išskirti,- jau apsikabinusi vaikiną kalbėjo Kristina

-Jau tik nereikia, ji nepirma kuri taip sako, tarp mūsų viskas baigta,- sušuko Josh visų akivaizdoje ir valgykla pradėjo ūžti, o Kristina susinervinusi išbėgo iš jos.

-Ar tau viskas gerai?- pritūpė prie manęs El ir jos draugės

-Taip merginos, man viskas gerai, tikrai. Tik norėčiau eiti namo išsiplauti galvos,- nusišypsojau joms

-Kodėl tu tokia rami?! Taip juk negalima, kiek dar kęsi jos patyčias?- jau beveik šaukė Sara

-Aš jau seniai su tuo susitaikiau, o ji vistiek kada nors už tai atsiims

-Dani, gal galėtum ją parvežti namo, nes aš dar turiu vieną pamoka?- tarė El

-Žinoma, man dabar kaip tik laisva,- nusišypsojo Dani

-Kaip grįšiu labai rimtai apie tai pasikalbėsim,- tarė El ir mes su Dani patraukėme išėjimo link. Sesės draugės taip pat buvo labai mielos, jos labai dažnai ateidavo pas mus ir visada mane kviesdavo prisijungti prie jų..

-Megan, tau tikrai viskas gerai?- jau automobilije manęs paklausė Dani

-Tikrai, nesijaudink,- nusišypsojau ir likusia kelio dalį tylėjau. Aš net nepastebėjau, kaip privažiavom mano namus.

-Ačiū Dani, kad parvežiai,- išlipusi tariau

-Nėra už ką, juk žinai, jei ką visada gali man skambinti,- nusišypsojo mergina ir aš patraukiau namų link. Niekas niekada nesuprato kodėl aš viska taip ramiai priimu, o viskas buvo dėl to, jog aš visada išgerdavau raminamųjų prieš mokykla, be to, aš jau susitaikiau su tuo, aš ir pati žinau, kad nesu gražuolė, kartais net pagalvoju, kad esu įvaikinta, nes mano sesuo yra be galo graži, o aš.. na aš,ne. Numetusi kuprine ant lovos nuėjau po dušu. Nusiploviau visą jogurtą ir nusprendžiau trumpam prigulti ir net nepajutau kaip užmigau...