Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

76 dalis*

-El, kuo greičiau eikit su merginom prie automobilio ir kaip būsit jau ten man paskambink, aš išeisiu pro duris, o tu privažiuosi prie jų,- uždususi viska pasakiau greitakalbe vos tik El pakėlus ragelį

-Megan, kas nutiko?

-Negaliu dabar pasakoti, prašau darykit viską kaip pasakiau ir kuo greičiau,- tariau ir padėjau ragelį. Atsisukusi į Harry puse pamačiau, kad aš jau pakankamai atitolau nuo jo, nes jį užklupo būrys merginų. Pati pasislėpiau pirmo aukšto gyvūnų parduotuvėlei, čia manęs tikrai neieškos, o ji arčiausiai durų. Bijodama jo nepamatyti laukiau El skambučio.. Pagaliau po ilgo laukimo telefonas suskambėjo ir aš išbėgusi iš parduotuvės tekina puoliau bėgti pro duris ir vėl išgirdau jį, tik dabar daug arčiau..

-Megan, prašau, mums reikia pasikalbėti,- balsas sklido už poros žingsniu už manęs, o aš sėsdamasi į automobilį atsisukau ir pilnom akim ašarų tariau..

-Mums nėra apie ką kalbėti,- vos tik uždariusi duris liepiau El važiuoti.... Kodėl man visada taip nutinka? Kodėl aš turėjau jį susitikti būtent dabar, po tiek laiko?

-Megan neverk, viskas gerai,- apkabindamos tarė draugės, kol sesuo vairavo automobilį

-Aš buvau įsitikinusi, kad jo nesutiksiu, o dabar..- tariau ir stengiausi nusiraminti

-O galbūt tau reikėjo su juo pasikalbėti? Juk supranti, kad jis tikrai ateis tavęs į namus ieškoti,- tarė iš priekio El

-Žinau, ir taip pat žinau, kad jūs pasakysit, kad aš išvažiavau. Rytoj niekur nekišiu nosies iš namų, o trečiadienį turėsiu pokalbį dėl darbo ir gali būti, kad ilgai čia neužsibusių

-Tai reiškia, kad mes tavęs vėl nematysim?- bandė kalbėti kita tema Vika

-Iš tikrųjų tai nežinau... Viska sužinosiu tik po pokalbio,- tariau jau kiek nusiraminusi. Juk gerai pagalvojus nėra ko verkti, mūsų keliai išsiskyrė ir mes kiekvienas gyvename savo gyvenimus, tik man įdomu kodėl jis norėjo su manim kalbėtis? Esu mačius nuotraukas kur jis leidžia laiką su kitomis merginomis, taigi jis pradėjo judėti toliau, tai ko nori iš manęs? O galbūt aš pagaliau turėčiau su juo pakalbėti ir viską išsiaiškinti?

-Megan... mes jau atvažiavom,- tarė Perrie

-Užsigalvojau, einam išgersim arbatos,- tariau nusišypsojusi ir pasiėmusi pirkinius patraukiau su merginom namo...

-Negaliu patikėti, kad tiek mažai prisipirkot,- sutikęs mus prieškambarį tarė tėtis

-Tėti, čia tik maišų mažai,- nusijuokiau,- tėti, noriu tavęs paprašyti. Jei tarpdurį pasirodys Harry pasakysi, kad aš buvau atvažiavusi čia tik vienai dienai ir jau išvažiavau namo

-Tu buvai jį sutikusi?

-Taip, bet nenoriu apie tai kalbėti

-Žinoma, dukrelę. Merginos kaip visada jauskitės kaip namie,- mielai nusišypsojo tėtis ir mes su merginom patraukėm link virtuvės. Pastačiau arbatinuką, o El paruošė užkandžių. Besikalbant visai pamiršau nutikimą prekybos centre, kol nesuskambėjo durų skambutis... Mane išmušė šaltas prakaitas ir tėtis įžengė į virtuvė.

-Aš atidarysiu, o jūs ramiai sėdėkit,- tarė tėtis ir patraukė prie durų ir vos tik jam atidarius duris išgirdau Hario balsą...

-Aš norėčiau pasimatyti su Megan,- tarė Haris

-Jos nėra, vos tik grįžusi iš prekybos centro ji patraukė atgal ten kur buvo, tu ją išgąsdinai,- tarė tėtis kiek piktai

-Aš tikrai nenorėjau, aš tik noriu su ją pasikalbėti, prašau jei ji namie pakvieskit ją man,- tarė vaikinas

-Aš tau jau pasakiau, kad jos nėra,- Pyktelėjo tėtis ir El atsistojusi nuėjo link lauko durų. Mes su merginom tik susižvalgėm, o aš galvojau iš nervų nualpsiu, tuomet išgirdau El balsą...

-Harry, būk geras, palik ją ramybei. Jos nėra, ji buvo atvykusi tik aplankyti mūsų

-El, prašau, tu geriau nei kas nors kitas žinai, kaip man sunku

-Jai taip pat sunku, tačiau pamiršk ją, jos čia nėra, patikėk manim,- El taip įtaigiai kalbėjo, jog net aš patikėjau. Po to sekė durų uždarymas ir tėtis su El grįžo į virtuvę...

-Manau jis patikėjo,- tarė tėtis

-Kur nepatikės kaip El taip įtaigiai kalbėjo,- tarė Perrie

-Na mano darbas baigtas, važiuoju pasiimti jūsų mamos iš darbo,- tai pasakęs tėtis išėjo

-Juk tu nesislėpsi nuo jo visą gyvenimą,- liūdnai tarė Vika

-Kol tai bus įmanomą būtent tai ir darysiu,- tariau liūdnai ir tuomet pasukau kalbą kita linkme. Nenorėjau dagiau apie tai kalbėti ir apie tai galvoti. Kol kas viskas išsisprendė tačiau kaip viskas bus toliau nuspręs likimas....