Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

18 dalis*

Megan*

-Tu esi mano gyvenimo meilė ir aš nepasiduosiu ir kovosiu dėl tavęs,- tarė Harry paskutini kartą pažvelgęs į mane ir išėjo pro duris. Vos tik jam uždarius duris aš susmukau ant grindų. Jo akys ir veidas, jis skendėjo skausme, aš vos susilaikiau nepravirkus ir neapkabinus jo. Nors aš kentėjau dėl jo kaltės, bet aš niekada negalėjau matyti kitus žmones verkenčius ar liūdinčius ir juo labiau dėl manęs...

-Megan kas tau yra? Kodėl tu verki čia atsiklaupusi, ar tau skauda ką nors?,- pripuolė prie manęs El. Drebančiomis rankomis pasiėmiau savo knygute ir parašiau

„Prašau nieko manęs neklausinėk tik apkabink ir pabūk su manim"

-Žinoma, saule. Aš tau padėsiu einam į tavo kambarį,- El man padėjo atsistoti nuo grindų ir nuvedė mane į kambarį. Nežinau kodėl ir dėl ko, bet man norėjosi tik verkti. Man skaudėjo širdį, sielą, visą kūną. Kas su manim vykstą, kodėl aš pamačius ji negaliu jausti jam neapykantos? Kodėl pamačius jo liūdesį man skaudą širdį?

-El...,- pasistengiau pratarti ir man pavyko nors ir šnabždėdama bet vistiek galėjau jau kalbėti

-Nekalbėk Megan, tau juk negalima,- glostė galvą man raminančiai El

-Bet aš turiu, man reikia tavo patarimo, aš nežinau kas su manim darosi...,-sukukčiojau sesei į krutinę

-Kas tau neduoda ramybės?

-Aš nežinau kas su manim darosi. Kodėl man pamačius Harry liūdna, skaudą širdį? Kodėl man norisi verkti?...,-šnabždėjau El

-Aš juk tau sakiau, kad nereikia keršyti, taip tik pati save įskaudinsi

-Bet aš turėčiau džiaugtis, kad jis kenčia, o ne verkti dėl to...

-Brangioji, tu pati įsimilėjei tą vaikiną ir nenori sau to pripažinti,- toliau glostė man plaukus El

-Ne, aš jo neįsimylėjau, aš mylių Lou, visada jį mylėjau

-Galbūt tai tik susižavėjimas, o tikroji tavo meilė yra Harry...

-Bet jis taip su manim pasielgė, aš negaliu jo mylėti

-Širdžiai neįsakysi, patikėk, aš tai žinau...

-Bet Lou mane myli, o aš jį. Aš negalėčiau įskaudinti to vaikino

-Ir neįskaudinsi pamatysi viskas susitvarkys, o dabar nusiramink ir pamiegok. Ir taip labai daug šnekėjai...-El mane stipriau apkabino ir aš net nepajaučiau kaip užmigau

El*

Megan užmigo. Atsargiai paguldžiau ją ir apklojau, pati stengiausi kuo tyliau išeiti iš jos kambario. Aš žinojau, kad taip bus, juk perspėjau ją, kad ji taip nekeršytų, o dabar pati kenčia. Ji tikrai įsimylėjo Harry, tik pati to dar nesupranta arba nenori pripažinti....

Nusileidau laiptais žemyn ir nuėjau į virtuvę. Ten pasistačiau arbatinį, į puoduką įsipyliau kakavos miltelių ir laukiau kol užvirs arbatinukas. Mano meilė taip pat be atsako ir aš žinau, kaip jaučiasi sesuo...

Harry*

Važiavau namo visai neskubėdamas. Pasakydamas Megan viską ką norėjau jaučiuosi geriau, bet atsiminus jos tuščia žvilgsnį man suspaudžia širdį. Ji žiūrėjo į mane bejausmiu veidu. Tarsi jai nerūpėtu mano jausmai. Aš ją tikrai labai įskaudinau, tačiau nejaugi ji man nieko nejaučia? Juk mes tiek su ją bendravom, tiek laiko praleidom kartu. Aš tikiu, kad viskas susitvarkys ir mes busim kartu. Tačiau ar tai įmanomą?

Privažiavęs namus pasistačiau automobilį kieme ir nuėjau namo.

-Harry, čia tu?- pasigirdo iš virtuvės mamos balsas

-Taip mama...- atsakiau ir užlipau laiptais į viršų tačiau nuėjau ne į savo kambarį, o į sesers. Pasibeldžiau jai į duris

-Užeikit,- pasigirdo jos balsas iš kambario

-Gemma, man reikia su tavimi pasikalbėti,- tariau kiek nedrąsiai ir uždariau duris

-Klausau tavęs,- nusišypsojo sesė ir parodė vietą šalia savęs

-Aš įsimylėjau Megan ir nežinau ką man daryti, kad ją susigrąžinčiau,- Gemma žinojo apie mano lažybas ir sakė, kad aš per jas kentėsiu. Užknisa kada žmonės taip sako

-Aš juk tau sakiau, o ar ji labai kategoriška?

-Šiandien buvau su ja pasikalbėti, o ji visą laiką žiūrėjo į mane akmeniniu veidu

-Galbūt ji tik vaidino. Kartais kaip mes būnam labai įskaudintos, nenorim parodyti, kad mums kažkas rūpi

-Bet tu nematei jos veido, o jos akys buvo tarsi tuštuma,-tariau liūdnai

-Ei, nusiramink, aš tau padėsiu ją susigrąžinti, pamatysi, mes ką nors sugalvosim, o dabar eik pailsėti, rytas už vakarą protingesnis,- nusišypsojo Gemma ir mane apkabino

-Ačiū,- tariau ir išėjau iš jos kambario. Jau po poros minučių gulėjau savo lovoje ir galvojau apie Megan. Aš negaliu jos išmesti iš galvos, aš mylių ją...Ir tikiu, kol Gemma bus čia, ji man padės susigrąžinti Megan...