Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

59 dalis*

-Tu?!- abi su Sara tuo pat metu tarėm pamate vaikiną.. tai buvo vaikinas iš mūsų mokyklos, mes abi jį pažinom. Nors su juo ir nebendravom, o ir jis prie mūsų nelįsdavo, mes žinojom, kad jis susidėjęs su negera kompanija, tačiau mokykloje labai neišsišokdavo

-Megan? Sara?,- kiek nustebęs ir dar kartą paklausė tas vaikinukas. Kiek atsimenu jo vardas buvo Džeremis

-Prašau tik nieko mums nedaryk,- tariau kiek įbaugintą vaikino žvilgsnio kuris žvelgė tiesiai į mane

-Aš jums nieko nedarysiu, priešingai išgelbėsiu jus, tačiau jūs pačios turėsit man padėti

-Tu sakai tiesą?- pasiteiravo Sara ir pažvelgė į vaikiną kiek nepatikliai

-Taip, bet jums taip pat reikės kai ką padaryti. Aš paskambinsiu anonimiškai ir pranešiu kur jūs esat, vos tik grįš Džeimsas, jis skambins jūsų tėvams ir tarsis dėl išpirkos ir duos jums trumpai pakalbėti su tėvais. Viena iš jūsų turės pasiaukoti ir greitai į ragelį pasakyti, kad jūs esate apleisto namo rūsį už miesto.... po to jis tikrai jus muš, bet tik po jo skambučio aš paskambinsiu ir pasakysiu kur jūs esat. Kitaip negaliu padaryti, nes jis mane laiko kaip už pavadėlio ir grasina mano šeimai mirtimi jei aš jam nepaklusiu...- tarė vaikinas ir nuleido galvą

-Viskas gerai,- tariau užjaučiamai,- aš suprantu tave ir pašnekėsiu aš,- tariau ir atsisukau į Sara

-Ne, tu ir taip per daug sumušta, tai padarysiu aš ir nesipriešink

-Man reikia kurio nors iš jūsų vaikinų numerio

-Aš tau padiktuosiu Robio mobilųjį,- po kelių sekundžių tylos tarė Sara. Manau ji galvojo, kad aš pasakysiu Harry mobiliojo telefono numerį, tačiau aš nenorėjau, kad jam skambintų, galbūt jis jau ir pamiršo mane, juk tai aš su juo išsiskyriau ir jį atstūmiau, o dabar net nežinau ar išvis galėsiu kada pažiūrėti į kokį vyrą ir jo nebijoti. Vos tik pamačius vyriškos giminės atstovą man norisi rėkti ir bėgti kuo toliau nuo jo....

Harry*

Jau keletas dienų kaip mes neturim jokių žinių iš pagrobėjo. Visi esam išsekę ir pavargę. Visos merginos perbalusios nuo nevalgymo ir nemiegos, o aš su Robiu jau keletą dienų nakvojam pas Calderius laukdami, bent kažkokių naujienų. Pinigai jau taip pat paruošti, prie jų surinkimo prisidėjo visi kiek galėjo. Žinoma didžiąją dalį padengė tėvai, tačiau ir mes prisidėjom savo santaupom...

-Kada jis pagaliau vėl paskambins?- tarė Saros tėtis

-Manau jau šiandien. Jis niekada labai ilgai nelaukia,- tarė policininkas, o visi tik su viltimi linktelėjo jam. Mes visi neviltį ir blogiausia, kad negaunam jokių žinių. Maldauju, kad tik greičiau jis paskambintų...

Po 15min*

-Šnekat ramiai ir įdėmiai klausot jo nurodymų,- paliepė policininkas kaip suskambėjo Saros tėčio mobilusis.

-Na ką pasiilgot mūsų...- šlykščiai nusijuokė tas šiukšlė

-Mes jau turim paruošę pinigus,- stengėsi išlikti ramus Saros tėtis

-Puiku, po valandos paskambinsiu ir pasakysiu kur susitiksim, o dabar leisiu tau pakalbėti su Sara, kadangi Megan šiek tiek blogai jaučiasi tai ji nekalbės

-Kas jai yra?- kiek nedrąsiai paklausė Saros tėtis, o mano kūnas išsitempė

-Pamatysi gal, jei ji dar išgyvens,- susijuokė ir kitam laido gale pasigirdo Saros balsas, tačiau aš daugiau negalėjau susikaupti, man aptemo akyse ir aš nualpau...

Robis*

Pajaučiau kaip Harry sukniubo prie manęs. Jis apalpo. Stengiausi greitai ji atgaivinti ir man pavyko. Jis atmerkė akis ir kaip suprato kur yra tiesiog įsitaisė sofoje....

-Sara?- prabilo jos tėtis ir lauke atsakymo kitam laido gale

-Tėti...- tarė silpnas Saros balsas. Iš balso buvo galima, kad ji yra nusilpusi, o aš dėl to negalėjau nieko padaryti...

-Sara kaip tu laikaisi? Kaip Megan?- nieko nelaukdamas paklausė Saros tėtis

-Mums viskas gerai. Tėti mes esam kažkokiam apleisto namo rūsį už....- greitai pradėjo šnekėti Sara ir buvo nutraukta

-Tu kalę,- surėkė tas valkatą kitam telefono galę ir kaip supratom iš Saros balso jai buvo smogta, o tada ryšys atsijungė. Visi buvo pakraupę, o policininkai kaip supratau puolė ieškoti visų apleistų namų užmesti

-Ar jus greitai jas rasite?- paklausiau prikimusiu balsu policininkų

-Pasistenksim padaryti viską galim,- tarė policininkas. Taip, jie mums šneka ištisas dienas ir nieko nepadaro.... staiga mano mintis pertraukė mobiliojo telefono skambutis. Ekrane švietė nepažįstamas numeris

-Klausau,- tariau kiek suglumęs

-Sara su Megan yra apleistam name, pavažiavus 5 kilometrus pagrindiniu keliu už Londono. Paskubėkit,- tarė kažkoks vyras ir padėjo ragelį. Keletą sekundžių man reikėjo susivokti kas nutiko, o tada tiesiog šokau nuo sofos ir tariau

-Aš žinau kur yra Megan su Sara. Man ką tik paskambino kažkoks anonimas ir pasakė...