Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

97 dalis*

Rytas*

Saulė spigino į akis ir aš pradėjau muistytis. Nekenčiu kai rytais saulė šviečia į akis, tai priverčia atsimerkti anksčiau nei noriu pati..

-Po velniu kaip išsigandau,- tariau atsimerkusi ir šiek tiek pasitraukusi nuo vaikino. Tada atsiminiau viską kas vakar nutiko ir atsidusau,- kiek laiko taip į mane spoksojai?

-Visą savo gyvenimą,- nusišypsojo jis nuo ausies iki ausies, o tada surimtėjo,- maldauju, pasakyk, kad šis tavo atodūsis nereiškia „ pamiršk kas nutiko, tai klaida",- tarė jis šiek tiek mane pamėgdžiodamas

-Hmm,,- tariau mąsliai

-Megan, maldauju nekankink manęs...- tarė jis  ir prisitraukė mane arčiau savęs

-Na,- pradėjau kiek nulenkusi akis ir bandžiau sulaikyti šypsena veide

-Ne, Megan maldauju,- tarė jis drebančiu balsu ir pakėlė mane už smakro, o aš jau nebegalėjau sulaikyti šypsenos

-Na tu ir mergaitė,- nusijuokiau, o jis staigiai mane apverte, kad būčiau po juo

-Matau šiandien kažkas labai linksmai nusiteikęs,- sumurkė vaikinas man į ausį

-Na, taip jau išėjo, kad vakar į kambarį grįžo senas draugas tai linksmai praleidom vakarą,-išsišiepiau

-Ai, tai aš senas draugas su kuriuo linksmai praleidai vakarą? ,- kreivai išsišiepė jis,- vakar šaukei mano vardą,- sumurkė į ausį

-Harry,- trenkiau jam ir pajaučiau, kaip žandai įkaista iki raudonumo

-Myliu tave, visada mylėjau ir visada mylėsiu,- tarė pažvelgęs į mane

-Aš tave taip pat myliu, bet mums metas keltis,- tariau pakštelėjusi vaikinui į lūpas

-Norėčiau su tavimi taip prabūti visą dieną, tada naktį ir dar vieną dieną ir taip visada,- tarė stipriai mane apkabindamas

-Kambarių tarnyba,- išgirdau balsą už durų ir staigiai atsikėliau. Užsimečiau chalatą ir atidariau duris už kurių stovėjoLou. Jo šypsena išdavė, kad jis viską žino, tačiau aš apsimečiau, kad nieko nežinau

-Lou, kažko norėjai?,- tariau nusišypsojusi

-Jau tik nereikia čia vaidinti,- nusijuokė jis ir įsiveržė į kambarį.. ačiū dievui Harry sėdėjo su kelnėmis,- Zayn pasakė, kad kaip išėjai pas Megan taip ir negrįžai,- nusijuokė vaikinas ir parodė į Harry

-Tai jau visi aptarėt viską,- tariau atsisėdusi ant lovos

-Na taip.. ir visi dar užsakėm jums pusryčius į kambarį, kad galėtumėt kartu ramiai papusryčiauti, taigi ruoškitės, nes tuoj turėtų atnešti

-O kodėl tu buvai toks įsitikinęs, kad aš jo neišvariau iš kambario ir jis neišėjo kur nors?

-Nes mes visi puikiai žinojom, kad tu ji myli,- nusišypsojo jis ir patraukė link durų

-Kokie jūs visi ekstrasensai,- tariau pavarčiusi akis ir uždariau duris. Tik atsisukusi pajaučiau kaip vaikino rankos apsijuosia mano liemenį.

-Niekada tavęs daugiau nepaleisiu,- tarė bučiuodamas kaklą

-Teks, nes tuoj pusryčius atneš,- nusijuokiau kai jo ranką jau keliavo po mano chalatu

-Paliks prie durų,- tarė ir švelniai mane pastūmė ant lovos.

-Harry, mums reikia keltis ir ruoštis,- tariau kaip vaikino lūpos keliavo mano kaklu

-Mažute, šiandien mums laisvadienis, taigi galim veikti ką tik norim,- sumurkė man prie ausies..