Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

34 dalis*

Nusileidę laiptais žemyn, pamatėme, kad svetainėje sėdėjo Lou su El ir kažką įnirtingai aptarinėjo...

-Tai kaip sekėsi?,- iškarto paklausė Harry, kaip priėjome prie jų

-Tas močiutės žvilgsnis, galvojau, kad mane nužudys,- tarė Lou

-Tai, lengvai praėjai?- pasiklausiau ir prisėdau ant fotelio, o Harry šalia

-Nepasakyčiau, drebėjau kaip epušės lapas

-Svarbu, kad praėjo, kad abu praėjot,- šyptelėjo sesuo

-Vaikai, ateikit prie stalo,- pakvietė mama. Visi greitai pakilome iš savo vietų ir nuėjome link stalo, Harry žinoma atsisėdo šalia manęs, o Lou šalia El

-Tai gal papasakosit kaip čia viskas išėjo, kad El draugauja su Lou, o tu su Harry?,- kreipėsi į mane tėtis,- jus mums taip to ir nepaaiškinot

-Trumpai ir aiškiai, mes su Lou supratome, jog vienas kitam labiau tikome, kaip brolis ir sesuo, plius Harry nenorėjo pasiduoti dėl manęs, o El patiko Lou, tai juos suvedžiau kartu ir....

-Ir vis stengėsi nepasiduoti man,- šyptelėjo Harry

-O kodėl tu taip ilgai nenorėjai pasiduoti?- pasiklausė tėtis

-Nes norėjau įsitikinti savo jausmuose

-Baikit kamantinėti čia tuos vaikus, tegu pavalgo,- paliepė senelė ir visi puolėm prie maisto...

Po vakarienės*

-Ačiū, pone Calder, buvo labai skanu,- mandagiai padėkojo abu vaikinai

-Juk sakiau mane vadinti Zoja, kaip taip mane vadinat jaučiuosi labai sena

-Brangioji, tu visada busi pati gražiausia ir jauniausia

-Jau tik nepradėkit man čia savo meilių rodyti, prisižiūrėjau kaip jūs paaugliai buvot,- tarė senelis, kaip jie norėjo pasibučiuoti

-Senas kriene tu, tokį momentą sugadinai,- tarė senelė ir trenkė seneliui per pakauši, kas privertė mus visus nusijuokti. Mama leido mums eiti su vaikinais pasivaikščioti, o pati sakė, kad susitvarkys. El su Lou išbėgo pirmi, o mes su Harry kiek vėliau.

-Tik nebūkit iki išnaktų, nes šaltą lauke,-šiptelėjo mama

-Gerai,- tariau ir su Harry patraukėme link išėjimo. Išėjus pro duris padvelkė švelniu žiemos oru, lauke nebesnigo, o po kojomis traškėjo sniegas, nieko nelauke susėdome į Harry automobilį ir patraukėme link parko. Vos tik privažiavę pamatėmę keletą porų, kurios taip pat mėgavosi gražiu oru ir vienas kito draugyja. Pasistatę automobilį aikštelėje patraukėme link parko

-Čia taip gražu,- tariau

-Tau žiūrių labai patinką tokie pasivaikščiojimai

-Taip, aš juos tiesiog dievinu, žinai aš turiu tiek daug svajonių, kurios yra įmanomos, bet ar jos kada išsipildys nežinau

-Na tai jau pasipasakok kokios tos svajonės?,- tarė Harry apkabinęs mane per liemenį, manau taip jis norėjo parodyti, kad aš esu jo ir niekino kito...

-Na, viena iš jų yra nuskristi į Italiją, o ten aplankyti kiek įmanomą daugiau vietų, ten svajoju nuvykti nuo dešimties metų, taip pat bučinys lietuje, manu tai kiekvienos merginos svajonė ir šiaip aš esu užkėtėjusi romantikė

-Aš taip pat romantikas, taigi manau šiuo klausimų, mes sutarsim,- šyptelėjo vaikinas

-O kokiu svajonių tu turi?

-O tai pas tave tik tiek svajonių? Juk sakiai, kad labai daug,- nusijuokė jis

-Aš tau pasakiau tik pagrindines, tikrai visų dabar nevardinsiu,- nusijuokiau

-O mano visos svajonės išsipildė, kaip tu atsiradai mano gyvenime,- tarė ir sustojęs atsuko mane į save,- aš jaučiuosi taip lyg būčiau suradęs antrąją savo širdies dalį,- šyptelėjo vaikinas, o aš jam daugiau nieko neatsakiau tik pabučiavau. Po to dar šiek tiek pasivaikštinėjome ir vaikinas mane nuvežė namo

-Tai buvo geriausios kalėdos mano gyvenime,- tariau, kaip Harry sustojo prie mano namų

-Ir tokios bus kiekvienos mūsų kalėdos ir dar geresnės,- šyptelėjo vaikinas ir atsisveikinę pasibučiavome. Palaukiau kol Harry pasuks už kampo ir patraukiau link namų durų, ten radau dėžutę lygiai tokią pačią kaip praeitą kartą, tik dabar ant jos buvo užrašyta "Megan". Pasiėmiau tą dėžute ir iš karto išpakavau, o ten vėl buvo raštelis su kažkokiu pakabuku. Paėmusi raštelį perskaičiau jį „Džiaukis kol gali, tačiau džiaugsmas su svetimais žmonėmis tau neatneš laimės. Pasiklausk savo" tėvų" ką jie žino apie šį pakabutį „ Tai viskas kas buvo parašyta raštėlyje. Šiandien tikrai nerodysiu tėvams pakabuko ir nesakysiu ką gavau, nenoriu gandinti kalėdų nei sau, nei tėvams. Dėžę paėmusi išmečiau, o laiškelį su pakabuku įsidėjau į kišenę. Vos tik įžengusi į namus pasakiau, kad jau grįžau ir užkilau į savo kambarį, ten nusimečiau visus rūbus, persirengiau į pižamą ir apžiūrėjau pakabuką: jis buvo nedidelis apvalus ir su kažkokiu paukščiu, tai tikrai labai keistą ir aš būtinai išsiaiškinsiu kas čia vyksta, bet kol kas apie tai niekam nepasakosiu....