Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

4 dalis*

Kol laukiau Saros į mano kambarį atėjo El. Tikiuosi tėvams ji nieko nepasakė, nes tikrai nenoriu klausyti, kaip tėvas žada eiti į mokykla ir visus pamokyti..

-Prieš pradedama ką nors sakyti, maldauju, pasakyk, kad tėvams nieko nesakei?.- dar nepradėjus kalbėti sesei tariau.

-Ne, nesakiau, bet ar galime mes labai rimtai pasikalbėti?- prisėdo ant mano lovos sesė

-Nepyk, bet dabar nelabai, pas mane tuoj turi ateiti Sara ir...

-Aš jau čia, galim pradėti,- lyg iš niekur išdygusi tarė Sara

-Apie ką tu?,- kiek sutrikusi paklausiau

-Mes kartu su Sara norim su tavimi labai rimtai pasišnekėti, Vika atsiprašė, kad neatėjo, bet pas ją atvyko močiutė ir ji turėjo likti namie, bet sakė su tavimi taip pat kalbės,- tarė El

-Apie ką jus norit su manim kalbėti, aš juk jums sakiau man nieko nėra,- atsidusau ir taip pat įsitaisiau ant lovos.

-Tai aš radau vonioj.,- parodė raminamųjų buteliuką sesė,- gal galėtum tai paaiškinti?

-Tai... tai mano vitaminai, atminčiai lavinti,- greitai sumaliau

-Jau tik nereikia, aš pasidomėjau internete, tai labai stiprus raminamieji. Ar seniai juos naudoji?

-Ne. Tik porą dienų,- nuleidusi galvą pradėjau kramtyti lūpą. Taip, tai labai užknisa, nes žmonės kurie mane pažįsta žino, kad kada meluoju pradedu kramtyti lūpą

-Rimtai?! Mes juk matom, kad tu kramtai lūpą,- tarė Sara

-Tai dėl to, tu visada taip ramiai reaguodavai į visas patyčias? Dėl patyčių tu pradėjai juos vartoti?- jau nuliūdusi kalbėjo El. Bet tada ir aš neišlaikiau...

-O ką jūs norite iš manęs išgirsti? Kad aš visą tą laiką ,buvau tiesiog labai stipri? Jūs galvojat labai lengva atsikelti kiek vieną rytą su mintimi, kad šiandien iš tavęs vėl kažkas pasityčios tik neaišku kaip? Aš buvau stipri ir tikrai kiekvieną dieną tų vaistų nevartojau, bet kartais, kad nepravirkčiau visų akivaizdoje, aš turėjau išgerti šita tablete, nes ji man padėjo viską ramiau priimti. Jei jūs bijot dėl to, kad aš prie jų priprasiu, tai nesijaudinkit, tikrai ne, aš dar ne tiek degradavusi,- pasistengiau nusišypsoti

-Bet kodėl tu mums to nesakiai?,- pakėlė į mane akis Sara

-Todėl, kad aš nenorėjau jūsų užkrauti savo bėdom

-Bet aš juk tau sakiau, kad man viską gali pasakoti,- El

-Aš ir pasakojau, tik tai.. nutylėjau

-Sutariam taip, kad nuo šiol tu mums viską sakysi ir nieko NENUTYLĖSI,- paskutini žodi pabrėžė El

-Okey,- nusišypsojau ir mes visos apsikabinom

-O dabar kiti reikalai,- atsisuko El į Sara ir vienai kitai linktelėjusios pradėjo

-Mes norime tave pakeisti, ir nesvarbu kiek tu priešinsiesi ar nesutiksi, mes vistiek tai padarysim,- su dideliu pasitenkinimu balse tarė Sara

-Ir nesvarbu...

-Aš sutinku!- pertraukiau El

-Tu ką katik pasakei?

-Aš sutinku keistis, bet po dviejų mėnesiu, tada man nuims kabes, nusipirksiu lęšius ir leisiu jums pakeisti mano garderobą

-Ji rimtai ką tik tai pasakė?,-Pakėlė antaki Sara

-Tylėk kol ji nepakeitė savo nuomonės,- El kreivai pažiūrėjo į Sara ir tuomet visos pradėjome juoktis. Sara dar šiek tiek pabuvo ir išėjo, nes dar turėjo susitikti su Robiu, o mes su El kalbėjom tol kol neužsimanėm miego. Atsigulusi į lovą dar labai ilgai galvojau apie savo sprendimą nežinau ar pasielgiau gerai priimdama kardinalius pasikeitimus, bet tikiu, kad būtent po jų, mano gyvenimas pasikeis

Rytas*

Iš pačio ryto, tiesei man į veidą, jau švietė saulė, nors jau ir įpusėjo lapkritis, bet saulė vistiek skaisčiai švietė. Kaip visada atsikėlusi atlikau visus darbus, o tabletes, kaip ir pažadėjau El su Sara, išmečiau į šiukšlių dėžę. Ką gi, dabar aš busiu kiek silpnesnė, bet po dviejų mėnesių viskas pasikeis ir nuoširdžiai tikiuosi, kad mano sprendimas yra geras. Nusileidus laiptais, buvo keistą nematyti pusryčiaujančių tėvų, o tik El jau sukiojosi virtuvei

-O kur tėvai?,- tariau imdama puoduką arbatai iš spintelės

-Jie vakar važiavo pas mūsų teta Vanessa, tai sakė, kad vakar kaip visada teta liepė jiems atsiimti už tas savaites kurias jie nesimatė, tai žinai tėvai jau namų ir neprivažiavo,- nusijuokė El

-O taip mūsų tetulė moką,- taip pat nusijuokiau ir prisėdau prie stalo. El padarė sumuštinius ir abi papusryčiavome

-Išmetei tuos vaistu?

-Taip, juk pažadėjau, o aš savo pažadus visada tesiu,- šyptelėjau

-Žinau, kad dabar tau bus kiek sunkiau, bet pamatysi viskas susitvarkys. Aš su merginom tau padėsim,- šyptelėjo sese, o aš tik pritariamai linktelėjau...-o kaip dėl Lou? Aš juk matau, kad jis tau vis labiau patinka

-Nesvarbu kas ir kiek man patinka. Į tokia baidyklę kaip aš niekas nežiūrės

-Megan, nekalbėk taip. Tu nesi baidyklė...

-Esu, Lou galėtu draugauti tik su tokia kaip tu, bet ne manim...- El tik atsiduso ir nieko daugiau nesakė. Aš manau, kad jis ir jai patinka, bet ji man to nesako, gal dėl to, kad susižavėjimą jam jaučiu aš?...