Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

78 dalis*

Po pokalbio ir atsisveikinimo kartu su vaikinais išėjome iš kabineto

-Megan einam su mumis papietauti,- šyptelėjo Liam

-Žinokit vaikinai tikriausiai aš..

-Megan, galime pasikalbėti?,- mane pertraukė Harrio balsas. Piktai žvilgtelėjusi į jį tęsiau pokalbį su Liam

-Manau aš atsisakysiu, man reikia persiskaityti sutartį ir apmąstyti darbo pasiūlymą

-Tu privalai sutikti, net nežinau, ką čia ir galvoti,- tarė Niall

-Megan, prašau,- mano ausis pasiekė gargždantis balsas

-Ačiū už pasiūlyma bet galim susitarti dėl ryt, o dabar tikrai atsiprašysiu ir pasikalbėsiu su jūsų draugu, nes kitaip jis man neduos ramybės,- pati stebėjausi kaip ramiai tai ištariau

-Gerai, tuomet paliekam jus vienus, o ryt laukiu iš tavęs žinutės apie susitikimą,- mirktelėjo Lou ir visi vaikinai atsisveikinę patraukė savais keliais, o Harry liko stovėti priešais mane

-Tai gal kalbėsi pagaliau, aš tikrai noriu važiuoti namo

-Gal galėtume nueiti į kokia kavinę?,- tarė kiek abejodamas

-Gerai bus ir čia. Mūsų pokalbis vistiek ilgai netruks,- tariau ir sunėriau rankas ant krutinės

-Megan, prašau nebūk man tokia neteisinga, tu privalai žinoti, kad Kristina viską buvo...

-Žinau Harry, kad ji buvo viską suplanavus, tačiau tai nepateisiną tavo veiksmų

-Megan, aš buvau girtas ir užmigęs, net nesupratau kas vyksta,- kiek pakelės balsą tarė vaikinas

-Nekelk prieš mane balso,- tariau kiek piktai ir jaučiau gumulą gerklėje

-Aš... aš atsiprašau,- tarė jau kiek ramiau

-Harry, tiesiog sakyk ko tu nori iš manęs,-

-Aš noriu, kad tu grįžtum pas mane,- ir tada mane jau paėmė pyktis

-Grįžčiau? Tu tikriausiai juokauji,- nusijuokiau

-Ne, Megan, aš negaliu be tavęs gyventi, aš tave myliu,- tarė ir ištiesė ranką link manęs

-Neliesk manęs,- tariau atsitraukusi,- kaip tu gali sakyti, kad mane myli jei per tuos du metus tu pakeitei daugiau merginų nei mokykloje būdamas toks kazanovą

-Jos buvo tik priemonė kuri padėtų pamiršti tave, bet man taip ir nepavyko išrauti tavęs iš savo širdies. Megan aš visada mylėjau ir myliu tik tave

-Harry nereikia man tų tavo pasakų. Geriau aš jau eisiu,- tariau ir apsisukusi patraukiau durų link kol ašaros neprasiveržė. Tada pajutau lengva apsukimą ir šiltas vaikino lūpas ant savųjų. Iš visų jėgų stengiausi muistytis ir atsitraukti nuo jo, tačiau jo rankos buvo tikrai stiprios. Kai supratau, kad išsilaisvinti man nepavyks-pasidaviau. Jausti jo lūpas ant savųjų buvo neapsakomą.. Atrodo, kad tik vakar aš bėgau nuo jo kuo toliau nenorėdama daugiau akyse matyti, o dabar jaučiu jį taip arti ir po tiek laiko, jausmas nei kiek nepasikeitęs. Bučinyje buvo visko: meilės,neapykantos, ilgesio, pagiežos... Tačiau kaip mano protas pradėjo šaukti, kad baigčiau aš atsitraukiau nuo jo ir tada jau pradėjau netvardyti ašarų..

-Daugiau gyvenime manęs nebučiuok,- tariau pro ašaras

-Megan, prašau neverk,- jo balsas buvo tylus, lyg atsiprašantis

-Per vėlu, tu man sugriovei gyvenimą, įskaudinai mane daugiau kartų nei buvo įmanomą. Smogei visais ginklais kuriais galima sutrypti merginos jausmus: pirma lažybos, paskui Kristiną... Ko tu dar iš manęs nori?

-Aš tave myliu, tu žinai tai. Ir tu mane myli. Aš noriu būti su tavimi,- jis vėl artėjo prie manęs

-Aš tavęs nemyliu,- tariau pasitraukdama nuo jo

-Myli, tu tik neigi tai, bet tavo bučinys sakė ką kita

-Ką tu supranti apie bučinius,-nusijuokiau

-Megan....

-Atstok, leisk man eiti,- tariau kūkčiodama ir ėjau link lifto. Džiaugiausi, kad jis manęs nesiveja.. kodėl kaip mano gyvenimas pradėjo įgauti prasmę jis ir vėl atsirado? Kodėl mano baisiausios mintys visada išsipildo..?

Harry*

Užėjom į kabinetą, kuriame turėjome susitikti su naująją stilistę, ir man net nespėjus sureaguoti išgirdau Niall balsą

-Megan!!! ,- tarė Niall ir aš negalėjau patikėti tai ką pamačiau, prie stalo sėdėjo manoji Megan. Tokia graži ir švytinti...

-Sveikas kūtvela,-tarė ir jos veide pasirodė ta nuoširdi šypsena

-Tai jūs jau pažįstami?-kiek sutrikęs paklausė Tayloras

-Mes kartu mokėmės,- tarė Niall. Toliau nebegirdėjau kas ką sakė tik laukiau kol ateis mano eilė ją apsikabinti ir kaip pagaliau buvo mano eilė, ji net nespėjus man prieiti atsisėdo į savo vietą, o kaip aš norėjau bent atsisėsti prie jos tai vietoj manęs padarė Lou. Žinau, kad jie draugai ir visą kitą, tačiau Lou puikiai žinojo kaip aš jaučiuosi dėl jos... Kad ir kaip ten būtų svarbu, kad ji čia, vadinasi ji dirbs su mumis, o taip aš praleisiu su ją labai daug laiko. Atsisėdau priešais ją ir nenuleidau nuo jos žvilgsnio, nieko aplink negirdėjau ir nemačiau išskyrus ją..

-Na manau, kad aš dar kartą norėsiu viską apgalvoti ir jums pranešiu,- tarė Megan. Kaip tai ji pagalvos? Čia nėra apie ką galvoti, ji privalo sutikti. Kaip minėjo Tayloras ji labai norėjo šio darbo, o dabar jau nebenori? "aišku nenori, nes visą laiką reiks su tavimi būti" pasigirdo balsas mintyse, kurį tuoj pat nutildžiau..

Po to kaip išėjom iš posėdžių salės vaikinai pradėjo ją kviesti pietų tačiau aš nelaukiau niekeno atsakymo ir iš kart ėjau prie reikalo:

-Megan, galime pasikalbėti?,- pertraukiau ją

[toliau sekė pokalbis kurį jau skaitėt prieš tai, taigi dar kartą jo nerašysiu]

-Megan....

-Atstok, leisk man eiti,- po bučinio ir viso pokalbio ji tiesiog išėjo ir aš jai leidau. Tikiu, kad ji vėl bus su manimi, jaučiau ta meilę jos bučinyje tos lūpos, niekas nesužadindavo manyje tiek jausmų kiek ji... ji buvo ta vienintelė ir tokia liks...

-Harry, ar išsiaiškinai?- už savęs išgirdau Liam balsą

-Tai tikrai dar nepabaiga, aš tikiu, kad ją susigrąžinsiu,- tariau su didele viltimi balse, nes tokia ir turėjau

-Tau tikrai pavyks,- tarė Zayn

-Mes visi tau padėsim,- pasakė Niall

-Tikiuosi, kad ji sutiks su šiuo darbo pasiūlymu,- tariau viltingai

-Sutiks,- priėjo Lou,- El sakė, kad ji labai laukė šio darbo pasiūlymo,- šyptelėjo vaikinas

-Vaikinai, važiuojame repetuoti, po keleto dienų jums koncertas,- tarė Paul ir visi patraukėm link įrašų studijos