Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

91 dalis*

Sekmadienio diena praėjo ramiai ir be didelių rūpesčių. Dar kartą sužiūrėjusi ar tikrai viską susidėjau, galėjau toliau ramiai tinginiauti. Grįžus tėvams nusileidau pas juos. Nors jau ir buvom išsiskyrė ir gan ilgam laikui, tačiau aš visada mėgau praleisti kuo daugiau laiko su jais. Su tėčiu visada praleisdavau daugiau laiko, kadangi aš buvau jaunėlė tai man visada ir skirdavo daugiau dėmesio. Su mama taip pat bendravau labai gerai tik tas ryšys buvo kitos.

-Ar jaudiniesi?-paklausė tėtis kaip sėdėjau šalia jo parėmusi galvą į petį

-Žinoma kažkiek jaudinuosi, tačiau aš mylių savo darbą taigi manau viskas bus gerai

-Tu tikriausiai labiausiai nerviniesi dėl Hario?- pasiteiravo mama

-Na žinoma, jis yra didžiausias mano galvos skausmas, tačiau negaliu to parodyti

-Vis dar jį myli, tiesa?

-Taip, bent jau manau, kad taip,- tariau

-Adamai, meilė iš moterų širdies taip lengvai nedingsta,- nusišypsojo mama tėčiui

- Jūs moteris, išvis sunku suprasti,- nusijuokė jis

-Lengva, tik reikia mokėti,- tarė mama

-Na taip, tave per tiek metų jau išmokau suprasti,- nusišypsojo tėtis

-Norėčiau ir aš kada nors turėti tokį vyrą šalia savęs kaip tu tėti

-Turėsi, pirma dėl to, kad tavo vaikinas turės pereiti per mano patikrą, o antra dėl to, kad merginos išsirenka sau į vyrus tuos kurie labiausiai panašus į jų tėvus

-Tu visai nepanašus į mano tėvą,- nusijuokė mama

-Dar ir kaip panašus,- nusijuokė tėtis. Visą vakarą taip ir praleidom ramiai besikalbėdami apie nereikšmingus dalykus. Man visad patiko mano šeima, jie nebuvo tie senamadiški tėvai kurie nieko nesupranta ar tiesiog nenori suprasti. Vos tik mums suėjo po šešiolika metų tėvai mums surengė tikrą lytinio švietimo pamoką, nors tiek aš tiek El viską žinojome iš mokyklos, tačiau tėvai vistiek norėjo mums viską išaiškinti. Galbūt tai ir padėjo mums labiau pasitikėti tėvais ir nebijoti jiems pasipasakoti ištikus nelaimėms.

Pirmadienio rytas. Štai dabar prasidės visas įdomumas. Dar tik septynios valandos ryto tačiau aš nusprendžiau keltis anksčiau, kad nereiktų vėliau lakstyti ir skubėti. Vos tik atsikėlusi nupėdinau į vonios kambarį ir atlikus visus ritinius darbus susidėjau vonios reikmenys į krepšelį ir į lagaminą. Baisiausia yra ko nors svarbaus nepamiršti, nors jau patikrinau viska šimtą kartų. Vistiek nerimauju, kad nebūčiau ko palikusi. Plaukus palikau palaidus, šiandien kaip niekad jie krito gražiai man ant pečių. Užsidėjau šiltą megztinį, nes už lango nors ir švietė saulė, tačiau lauko termometras rodė žema temperatūrą. Apsivilkusi šiltesnes kelnes nusileidau į apačia. Mama jau buvo atsikėlusi ir ruošė pusryčius.

-Labas rytas,- tarė pamačiusi mane ir nusišypsojo

-Labas mamyte, - tariau ir pabučiavau į žandą

-Kokia arbatą gersi?

-Žalia,- tariau ir padėjau ruošti pusryčius,- El vakar tikriausiai vėlai grįžo, nes negirdėjau jos

-Taip, ji grįžo jau gerokai po vidurnakčio, tėtis nebuvo labai patenkintas

-Tėtis niekada nebūna patektinas, kai mes grįžtam vėlai,- nusijuokiau

-Ir niekada su tuo nesitaikstysiu,- tarė į virtuvę įėjęs tėtis

-O kaip mums bus po trisdešimt metų?- paklausiau

-Net ir tada

-Tada jau jos tavęs tikrai neklausys,- nusijuokė mama

-Kol gyvens po mano stogu – privalės klausyt

-O jėzau koks pikčiurna,- nusijuokė mama,- gal duoti raminamųjų?

-Jau tik nereikia čia man jūsų šitų pašaipų,- iškėlė tėtis ranką į viršų

-Tėti, man atrodo tu ne ta koja iš lovos išlipai,- nusijuokiau

-Jis čia dėl tavęs taip pergyvena

-Tėti dėl manęs tikrai nereikia pergyventi, man viskas bus gerai, juk tai tik darbas

-Tik pažadėk, kad nepasiduosi to kazanovos žavesiui

-Pažadu, tačiau širdžiai neįsakysiu. Viskas nutiks taip kaip jau yra nulemta

-Puikus atsakymas,- pagyrė mama, o tėtis tik susiraukė...

Baigus pusryčiauti tėvai baigė tvarkytis virtuvėje, o aš nubėgau savų daiktų. Lagaminą tėtis padėjo nuleisti laiptais žemyn. Laikrodis rodė be dvidešimt devynios, bet kadangi dar dešimt minučių kelio iki Harrio namų tai nusprendžiau, kad jau pats laikas važiuoti, nors ir norėjau važiuoti taksi, tačiau tėtis užsispyrė nuvežti mane pats. Atsisveikinau su mama ir El ir nors išvažiuoju tik mėnesiui tačiau vistiek buvo labai sunku išsiskirti. Vos tik privažiavom Harrio namus mano širdis pradėjo stipriau plakti tačiau stengiausi to neparodyti, kad tėtis dar labiau nesinervuotu..

-Geros tau kelionės ir nepamiršk, kad mes visi tave mylim,- tarė tėtis ir stipriai mane apkabino aš jį taip pat. Dar kartą atsisveikinusi su tėčiu ir akimis nulydėjusi jo automobilį patraukiau link Harrio namų ir drebančiais pirštais paspaudžiau durų skambutį...

Na kaip jau suprantat dabar prasidės pats įdomumas.. Taigi jei norit greičiau gauti naują dalį ant šios turi būti bent 80 vote(kadangi 100 nesurenkant pamažinau šiek tiek) kitu atveju nauja dalis bus tik šeštadienį... Taip pat jau liko mažiau nei 10 dalių iki sezono pabaigos.. taigi rašom ko tikitės ko laukiat ar ko norėtumėt 2-ajame sezone :)