Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

15 dalis*

-Kodėl tu pabėgai nuo jo? Ar jis tau ką nors padarė?-vos tik man priėjus, pradėjo manęs klausinėti Lou

-Man viskas gerai, tiesiog aš jam pasakiau, kad žinau apie lažybas ir ji ten palikau, nes jis mane nervina,-sušnypščiau

-Man taip patinka, kaip tu pikta,- nusivaipė vaikinas

-O man nepatinka, kad Harry eina čia,-pamačiau kaip Harry eina link mūsų tikrai turėdamas tikslą kalbėtis

-O tu nenori su juo kalbėtis?

- O tau panašu, kad norėčiau?

-Aš kai ką sugalvojau, bet tu tik nepasimesk,- tyliai sušnabždėjo Lou man į ausį. Kai Harry priėjo arčiau Lou staigiai prisitraukė mane per liemenį ir aistringai pabučiavo. Iš pradžių aš šiek tiek pasimečiau bet po to tik apkabinau jį per kaklą ir pasidaviau bučiniui. Tas vienas bučinys sužadino manyje begalę jausmų, tačiau kažkas giliai širdyje vistiek nedavė ramybės

-Baikit čia savo meile plėšyt viešoj vietoj,- nusijuokė Zayn priėjęs prie mūsų kartu su Perrie

-O jūs mums nepavidėkit,- pasivaipė Lou ir dar kartą pakštelėjo man į lūpas, kas mane privertė šiek tiek parausti

-Taip mielą matyti Megan pagaliau laimingą,-nusišypsojo Perrie

-Ei, aš visada buvau laimingą, tik dabar pas mane laimės šiek tiek daugiau

-Tai aišku, kad daugiau, juk vien tik aš kiek džiaugsmo suteikiu,- pasididžiuodamas tarė Lou, o Harry stovėjęs už Zayn nugaros buvo liūdnas, bet kartu ir piktas

-Gerai, einam prie mūsų staliuko, nes jau kiti tikriausiai mūsų pasigedo,-tarė Zayn ir visi nuėjo, o aš atsiprašiusi patraukiau toleto link....

El*

Aš džiaugiuosi dėl Megan. Dabar ji visiškai laimingą ir jai nieko netrūkstą, bet matyti kaip mano viso gyvenimo meilė, bučiuoją mano sesę tiesiog žudo mane iš vidaus.

-El nepergyvenk taip, viskas susitvarkys,- apkabino mane draugė ir mes abi nuėjome toletų link. Dani vienintelė žinojo apie mano jausmus Lou, nes mes trise lankėm tą patį darželį, o tą meilė jam užgimė jau tada, taigi galima sakyti tai mano pirmoji ir vienintelė meilė, nes aš nedraugavau ir tikriausiai nedraugiausiu su jokiu vaikinu....

-Galbūt tu turėtum pasakyti Megan apie Lou?

-Dani, bet ką aš jai sakysiu, kad myliu Lou nuo darželio ir visai norėčiau, kad tu su juo nedraugautum, kad ir kokia laimingą tu dabar esi? Dani aš nenoriu griauti jos laimės

-Aš suprantu, bet taip tu tik pati save kankini, juk...

-Aš tikrai nieko nesakysiu ir nekeisiu savo sprendimo. Megan daug iškentėjo ir dabar ji turi būti laimingą

-Suprantu, kad tavęs neperkalbėsiu, grįžtam pas kitus,- Dani pasiėmė savo delninuke nuo kriauklės ir mes išėjom iš toleto...

Megan*

-Aš tikrai nieko nesakysiu ir nekeisiu savo sprendimo. Megan daug iškentėjo ir dabar ji turi būti laimingą- girdėjau kiekvieną žodį kurį sakė El. Negaliu patikėti, kad ji man to niekada nesakė, na taip ji minėjo, kad jau seniai jaučia jam simpatiją, bet vis teigė, kad tai tik draugiškas prisirišimas nuo darželio laikų. Ką man dabar daryti?

-O tik pažiūrėkit, mūsų pamaivą, kuri galvoja, kad gali laužyti visas taisykles,-jau norėdama eiti pro duris susitikau Kristina su savo vergėm

-O atėjo mokyklos gražuolė, kuri niekaip karūnos laimėti negali

-Aš bent jau sąžiningai nelaimiu, o tu su savo seserimi balsavimą suklastojot

-Šia karūną laimėjau sąžiningai,- tariau ir jau norėjau pro ją praeiti kaip ant veido pajaučiau kažką labai keisto

-Negalvok, kad jai pasikeitei aš leisiu tau gyventi ramiai,- nusijuokė Kristina ir išėjo iš toleto, prieš tai kaip pasirodo man ant veido išpylusi miltus. Sausom rankom ir servetėlėm suknele nusivaliau lengvai, tačiau su veidu buvo sudėtingiau

-Megan, o dieve, kas tau nutiko?,-Vika

-Nieko, tiesiog kaip visada Kristina pasirodė ne laiku ir ne vietoje

-Leisk aš tau padėsiu, ką darysi dabar?

-Nieko, pasakysiu, kad blogai jaučiuosi ir paskambinsiu tėvams, kad pasiimtu,- tariau ir Vika kaip tik baigė man valyti veidą. Dar neišėjusi paskambinau tėvams ir tėtis sakė, kad kaip privažiuos prie mokyklos paskambins, kad aš nestovėčiau lauke ir nešalčiau. Baigusios grįžom pas kitus.

-Kur taip ilgai užtrukai? Aš jau pradėjau jaudintis,- apsikabino mane Lou

-Lou, kas man čia gali nutikti,- nusijuokiau,- bet aš jau važiuosiu namo, man galvą šiek tiek skaudą, manau, kad peršalau

-Aš tave pavešiu

-Kaip tu mane paveši, jei mes visi čia atvykom su limuzinu? Aš jau paskambinau tėčiui, kad mane pasiimtu

-Tuomet paslidėsiu tave iki automobilio

-Gerai.

-Megan, kur tu buvai, kad mes buvom tolete ir tavęs nematėm?-paklausė El kiek nervingai, tikriausiai bijojo, kad aš viską girdėjau

-Aš su drauge šnekėjau, mačiau kaip jūs išėjot iš toleto su Dani ir kaip tik po jūsų aš ėjau,- šyptelėjau, o El atrodo kiek lengviau atsikvėpė. Tėčio ilgai laukti nereikėjo, jau po dešimties minučių atsisveikinau su visais ir su Lou patraukėm link stovėjimo aikštelės

-Pasilinksmink ir neprisidaryk bėdos,- tariau atsisveikindama

-Kokios bėdos aš galiu prisidaryti?

-Tu žinai apie ką aš

-Jei jis nelys prie manęs, prižadu jam nieko nedaryti,- nuleidęs galvą tarė Lou,- ryt ateisiu tavęs aplankyti,- pabučiavo mane ir grįžo pas kitus į mokyklą, o aš su tėčiu nukeliavome namo...

Labai norėčiau, kad tie kurie skaito parašytumėt bent kažkokį komentarą. Ką manot apie istorija ir ko tikitės..? Kaip ir rašiau aprašyme istorija esu baigusi taigi gausit dalis dažnai ir po keletą į dieną :)