Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

60 dalis*

-Kaip? Iš kur?,- puolė manęs klausinėti Harry

-Man ką tik paskambino kažkoks anonimas ir pasakė kur jos

-Gerai, tuomet nelaukim ir kuo greičiau važiuokim, kol merginom nepablogėjo,- tarė policininkas ir visi pradėjo važiuoti. Saros tėtis, Megan tėtis ir aš su Harry važiavome kartu su policininkais, o Lou liko namie su visomis merginomis. Važiuojant policininkas paskambino dviem greitosioms ir žinoma pastiprinimui tikiuosi mes spėsim ir tas išgama nenuskriaus merginų dar labiau....

Sara*

-Tėti...- tariau silpnai, kaip pagrobėjas pridėjo telefono ragelį prie ausies

-Sara kaip tu laikaisi? Kaip Megan?- iškarto puolė manęs klausinėti tėtis

-Mums viskas gerai. Tėti mes esam kažkokiam apleisto namo rūsį už....- greitai pradėjau šnekėti tačiau buvau nutraukta nuo smūgio į veidą

-Tu kalę,- surėkė pagrobėjęs,- už tai tu atkentėsi ir labai skaudžiai,- tarė jis ir negailėdamas pradėjo mane talžyti...

-Baik šlykštyne tu,- rėkė Megan ir už tai gavo pati... maždaug po 15minučių aš nebejaučiau nieko. Pagrobėjo jau čia nebuvo tačiau tiek aš tiek Megan gavom užtektinai ir stebiuosi, kad mes neatsijungėm... jis kaip visada mums sukumščiais trankė visur kur įmanoma, kartais džiaugiuosi tik dėl to, kad man niekas dar nelūžo ir Megan taip pat, na bent jau mes taip galvojam, nes nejaučiam pernelyg didelių skausmų tik tiek kiek esam sumuštos

-Kaip tu?,- silpnai paklausė Megan

-Manau pas mane dar nieko nelūžo, tai nors tiek gerai, o tu kaip?

-Man taip pat, nors ir skauda visą kūną, tačiau lūžių nejaučiu... Sara?

-Taip..

-Kaip manai ar jie mus ras? Ar Džeremis tesės savo žodį ir praneš jiems kur mes esam

-Manau taip.. reikia tik tikėti...

-Mus rado, prakeikimas...- įbėgo pagrobėjas į rūsį,- kalės jūs,- staugė ant mūsų

-Pasiduok, vistiek tau nėra kur bėgti,- tariau

-Neaiškink man, čia viskas per tave,- rėkė ir atrišinėjo mane,- jūs abi eisit su manimi ir būsit mano garantas į laisvę,- tarė, o Megan žvilgtelėjo į mane ir linktelėjo. Aš supratau ką ji norėjo tuo pasakyti ir nieko nelaukusi ir vos pajutusi laisvas rankas pradėjau bėgti nuo pagrobėjo... man buvo sunku bėgti kadangi visą kūną nežmoniškai skaudėjo...

-Jau tu tai tikrai nepabėgsi, o ji tegu džiaugiasi laisvę,- girdėjau kaip kažką kalbėjo pagrobėjas

-Sara bėk, greičiau,- rėkė Megan ir aš jos paklausiau. Vos tik išbėgus į lauką mane apakino dienos šviesa ir aš sukniubau, o tuo metu pajaučiau tvirtas tėčio rankas

-Sara..,- verkė jis

-Tėti,- žinoma pravirkau ir aš, o Robis nieko nelaukęs taip pat priėjo prie manęs

-Sara, pagaliau tu vėl su manim,- tarė jis apkabinęs mane

-Aš taip pat džiaugiuosi, bet reikia padėti Megan

-Panelė, o kur kita mergina?-prie manęs iškarto prisistatė policininkas

-Ji vis dar rūsį, jai neišėjo pabėgti, prašau paskubėkit...- sukukčiojau tėčiui į krutinę ir mačiau, kad Harry su Megan tėčiu stovėjo lygiai tokie patys išvargę ir susinervinę kaip ir mano tėtis su Robiu...

Megan*

-Jau tu tai tikrai nepabėgsi, o ji tegu džiaugiasi laisvę,- sušnypštė pagrobėjas

-Sara bėk, greičiau,- paraginau drauge, jei man nepavyks išsigelbėti tai bent jau žinosiu, kad išgelbėjau draugę

-Eime,- tarė atrišęs mane ir prirėmęs šautuvą prie smilkinio. Nuo tokio jo artuma aš visa nejučia pradėjau drebėti, negaliu pakęsti to, kad negaliu nieko sau padaryti ir, kad taip paniškai jo bijau

-Jie juk vistiek tave sugaus, paleisk mane, prašau,- tariau sukukčiojusi

-Prašyk neprašius, bet jei jie manęs nepaleis tu mirsi,- tarė ir atidarė lauko duris iš pradžių mane apakino dienos šviesa, tačiau vėliau akys kiek apsiprato ir aš mačiau kas darosi lauke. Visi buvo lik sustingę: policininkai buvo nusitaikę į mūsų pusę ir nejudėjo, žvalgydamasi po minia pamačiau Sara šalia tėčio ir Robio, o vos tik pasukus žvilgsni ir savo tėti kartu su Harry....

-Paleisk merginą Džeimsai, tau nėra kur dėtis, tu apsuptas policijos,- tarė vienas iš policininkų

-Arba ji mirs arba jūs mane paleisit,- surėkė jis ir aš visa suvirpėjau nuo jo balso

-Paleisk mane,- kukčiojau aš

-Niekada,- tarė jis ir tuomet ....šūvis....