Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

52 dalis*

Vidurį kambario stovėjo jis. Jo akys buvo paraudusios, o veidas kiek patinęs. Žinoma, kur jis nebus patinęs, jai tiek prisigėrė. Nusprendžiau ignoruoti faktą, kad jis čia ir sukaupusi visas jėgas, kad nepravirkčiau nusišypsojau draugams kurie sėdėjo ant sofos...

-Sveiki,- besišypsodama priėjau ir apsikabinau Robi, Zayn ir kitus draugus. Kaip priėjo Dani eilė ji man tyliai sušnabždėjo į ausį..

-Tu puikiai laikais. Nepasiduok ir šypsokis, aš buvau prieš, kad jis čia ateitu,- sumurmėjo man į ausį Dani

-Tikiu, viskas gerai, man jis niekas, kad dėl jo verkčiau,-taip pat sušnabždėjau. Matėsi, kad visi kiek nejaukiai jautėsi ir laukė kol kas nors ką nors pasakys. Aš jau norėjau žiotis, bet mane aplenkė Harry..

-Megan ar galime pasikalbėti?-priėjo vaikinas prie manęs ir pažvelgė paraudusiomis akimis. Nežinau ar jos buvo paraudusios nuo verkimo ar tiesiog dėl to, kad vakar buvo girtas

-Kokį filmą žiūrėsim? Ir pradėkime kuo anksčiau, nes šiandien noriu anksti grįžti namo,- nusišypsojau nusisukusi nuo Harry ir prisėdusi ant sofos šalia Robio

-Megan, prašau tavęs, neignoruok manęs, bent jau aprėk mane,- atsiklaupė šalia manęs vaikinas ir mačiau kaip jo akyse pradėjo rinktis ašaros, o aš stengiausi išlikti stipri. Tuomet El pasilenkė man prie ausies ir tarė

-Pakalbėk su juo ir viską išsiaiškink, mes, kad netrukdytume busim pas Robi kambarį,- visi pasišalino iš kambario ir mes su Harry likom vieni. Nežinojau ką jam pasakyti ir neturėjau jokio noro kalbėtis, taigi tiesiog atsistojau nuo sofos ir nuėjau pasiimti savo paltą, tuomet pajaučiau vaikino ranką ant savo riešo

-Neliesk manęs,- tariau pro dantis

-Aš neleisiu tau išeiti kol visko neišsiaiškinsim,- tarė silpnu balsu

-Mums nėra ko aiškintis. Tu man vakar viska aiškiai paaiškinai,- tariau ramiai ir ištraukiau savo riešą iš jo rankos

-Ne, Megan, viską ką vakar kalbėjau, kalbėjau ne aš, o alkoholis. Aš tave mylių, prašau nepalik manęs,- tarė tai jis sukniubo prie mano kelių. Tas vaizdas man spaudė širdį, bet, kad ir kaip norėjau jam atleisti ir viską pamiršti, man reikėjo laiko... laiko viską apmąstyti

-Harry, žinai kaip sakoma, kas blaivam galvoj tas girtam ant liežuvio galo, o tau būtent taip ir nutiko...

-Ne, nesakyk taip, aš nemanau taip kaip vakar šnekėjau. Aš tiesiog buvau girtas ir nesupratau ką šneku,- atsistojas greit nuo žemės suėmė mano veidą ir žvelgė tiesiai man į akis. Jis verkė ir tai man buvo skaudu, tačiau mano principai buvo pernelyg aukšti

-Tai, kad bučiavai kitą merginą, žinodamas, kad aš viską matau, ir ją glamonėjai prieš mano akis irgi alkoholis kaltas?,- jau rėkiau aš, o ašaros pačios tekėjo mano skruostais,- tai, kad aš tavęs gražiai paprašius ją paleisti, tu mane išvadinai kekše ir vos neprasitarei apie.... nesvarbu, tiesiog nekaltink dėl visko alkoholio. Tu puikiai žinojai, kad aš ten buvau ir vistiek nieko nedarei...-sukukčiojau,- kaip aš sutikau su tavimi draugauti, tu man pažadėjai, kad manęs neskaudinsi, kad visada sakysi man viska, net ir tada jei nebenorėsi su manim draugauti tu man tai į akis pasakysi, o dabar... dabar aš čia stoviu ir verkiu dėl tavo kaltės,- verkiau ir kukčiojau, o Harry mane stipriai apkabino

-Neverk, prašau tik neverk, aš padarysiu viską, kad man atleistum,- pakėlė mano veidą į save,- aš tave myliu ir tau tai įrodysiu visais įmanomais būdais

-Nereikia man nieko įrodinėti...,- atsitraukiau nuo vaikino ir pasiėmiau savo paltą,- tiesiog pamiršk mane ir daugiau neklabėk su manim, nes man tai per daug skaudu..-tariau ir visą apsiverkusi išbėgau iš namų... per ašaras buvo sunku matyti kelia, bet aš nesustojau... kaip pagaliau jau mačiau savo namus į juos įbėgau ir nieko nelaukusi užsidariau savo kambaryje ir pradėjau kukčioti į pagalvę. Išgirdau kaip prasiveria duris ir prie manęs kažkas atsisėda..

-Mieloji, nenori pasipasakoti?,- po kambarį pasklido mamos tylus balsas

-Mama, kodėl jis mane taip įskaudino? Kodėl jis manęs vis prašė, kad sutikčiau su juo draugauti, o dabar taip pasielgė,- kukčiojau mamai į krutinę

-Papasakok man kas nutiko,- švelniai tarė mama ir glostė man plaukus...

Po pasakojimo*

-... ir tuomet mes su El, Robiu ir Sara išvažiavom namo,- tariau pabaigusi pasakojimą

- Brangioji, iš tavo pasakojimo matosi, jog jis labai gailisi ir tikrai tave myli

-Bet man buvo skaudu visą tai matyti ir dar girdėti, mano principai stovi aukščiau visko, kad ir kaip pati jį mylėčiau, negaliu jam taip iškarto atleisti

-Suprantu, pamatysi, praeis kiek laiko, tu viską apmąstysi ir jam atleisi, nes kaip jis tave, taip ir tu jį myli, o gyvenime dar netiek ašarų išliesi dėl sau mylimo vyro,- šyptelėjo mama,- aš dėl tavo tėčio taip pat verkiau, ir tiesa pasakius buvau labai panašioj situacijoj, bet jis man įrodė, kad mane myli ir dabar mes gyvenam laimingai ir susilaukėm dviejų nuostabių dukrų,- nusišypsojo mama

-Ačiū, man tikrai palengvėjo kaip su tavimi pasikalbėjau,- nusišypsojau mamai

-Džiugu, kad galėjau padėti, o dabar pagulėk, tau reikia pailsėti,- tai tarusi mama išėjo iš mano kambario. Neneigsiu, aš jį mylių, bet, kad ir kaip man būtu sunku jį tokį matyti, jam teks palaukti ir užsipelnyti mano pasitikėjimą juo. Jei jis norėjo sugriauti mūsų santykius jis turės juos ir sutvarkyti....

Labai gaila, kad skaitytojų vos keletas.. nežinau ar nepatinka istorija ar tiesiog jos niekas nepastebi. Dėk tokio nedidelio skaičiaus skaitytojų ir dalių ilgai nekėliau, tačiau bet kokiu atveju istorija baigsiu kelti ir tikiuosi skaitytojų padaugės. Norėčiau sulaukti nuomonių kas nepatinka ir kas patinka, taip galėsi patobulinti istorija ir galbūt paversti ja populiaresne :)