Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

85 dalis*

Po koncerto*

-Vaikinai pasirodėt kaip visada nuostabiai,- tarė Lou atėjus vaikinam į kambarį. Jie visi išsidriebė ant sofos ir matėsi, kad tikrai buvo pavargę. Prakaitas nuo jų tiesiog tekėjo upeliais.

-Vaikinai rytoj jums dar vienas koncertas, o veliau po poros dienos pradėsim turą po Europą,- įėjęs tarė Paul

-Kiek laiko vyks turas?- paklausiau

-Apie mėnesi gal šiek tiek daugiau. Tu Megan aišku kartu važiuosi, žinai tai?

-Taip taip.. viska žinau,- nusišypsojau. Man buvo gėda prieš Paul dėl to kas įvyko su Harry, bet panašu, kad Hariui tai buvo nei motais, nes visą laiką žiūrėjo į mane ir šypsojosi. Kai Paul išėjo davęs visus nurodymus leido vaikinams šiek tiek atsipūsti.

-Dėl dievo meilės nustok spoksoti į mane,- tariau atsisukusi į Harry,- jau ir taip užtektinai bėdų pridarei,- tariau neiškentusi ir išėjau iš kambario. Negaliu kaip jis mane nervina. Mano esąs pasaulio bambą...

-Megan, palauk,- išgirdau Harry balsą už savęs

-Atstok,- tariau ir parodžiusi vidurinį pirštą toliau ėjau

-Nepabėgsi,- tarė netoli manęs ir tada pajaučiau tvirtas rankas ant liemens

-Tučtuojau paleidi mane,- tariau piktai ir bandžiau patraukti jo rankas, bet tai buvo beprasmiška

-Dabar kaip žinau, kad tu vis dar mane myli aš tikrai nepasiduosiu

-Iš kur tu žinai?- nusjuokiau

-Iš šito,- tai taręs jis vėl pabučiavo mane, bet dabar viskas buvo kitaip aš jį atstūmiau

-Nustok mane bučiuoti be mano leidimo,- tariau ir trenkiau jam antausi

-Na prieš tai tu davei man leidimą,- tarė ir nusišypsojo kreiva šypseną

-Nebūk įžūlus, ten buvo tiesiog silpnumo akimirką kuri man atsirūgo,- tariau ir atsitraukiau nuo jo

-Aš jau viską sutvarkiau ir pasakiau Paul, kad tai mano kaltė

-Man nereikia tavo pagalbos, aš ir pati galiu susitvarkyti,- tariau ir apsisukau eiti į savo automobilį

-Juk tu žinai, kad visą mėnesi busi su manim ir aš kovosiu dėl tavęs,- užrėkė man pavieniui tačiau aš jam nieko nebe atsakiau, o tiesiog nuėjau link savo mašinos kuri buvo už studijos... Lou mane išleido namo taigi aš nieko nelaukus ir pasinaudojau šia galimybę, nes norėjau kuo greičiau iš čia išeiti.. vos tik išėjus į lauką mane pasitiko du sargybiniai ir merginų šūksmai tačiau pamatę, kad tai ne jų dievukai nutilo

-Gal tave palydėti link automobilio?- maloniai paklausė vienas iš apsauginių, visada maniau, kad jie pikti ir niūrus, tačiau šie buvo labai malonus ir bendraujantis

-Ačiū nereikia, ji čia pat. Iki rytojaus,- atsisveikinau su abiem vyrukais ir atsisėdusi į savo automobilį patraukiau link namų....

Po kurio laiko*

Kai pagaliau su šeima aptarėm šios dienos įvykius, aš visa pavargus nusliūkinau į savo kambarį. Reikėjo palysti po dušu bet aš buvau tokia išsekus, kad tiesiog kritau į lovą. Nors kažko tokio sunkaus ir nedirbau, tačiau mane morališkai labai išvargino šitas darbas. Ateityje mane tai vargins dar labiau, bet aš žinau, kad pati tai pasirinkau ir dabar turiu su tuo susitaikyti...

Rytas išaušo taip greitai, net pati nepjaučiau kaip greitai užmigau vakar, o šiandien jaučiuosi vistiek kaip lavonas... galvą skaudėjo nežmoniškai, taigi kuo greičiau griebiau tablete ir užsigėriau ją vandeniu... Dar pusvalandi pagulėjus atsikėliau ir galvos skausmas ačiū dievui buvo dingęs... Nuėjau po dušu ir šiltas vanduo mane sušildė ir net gi tam tikra prasme atgaivino.. viską atlikusi ir apsirengusi nusileidau į apačia į termosą prisipyliau karštos arbatos ir jau lėkiau į automobilį, kadangi po penkiolikos minučių turėjau būt arenoj, tai man teko skubėti... ir po kiek laiko buvau reikiamoje vietoje..

-Atsiprašau Lou šiek tiek vėluoju,- uždususi įbėgau į kambariuką, o ten sėdėjo ir visi vaikinai

-Viskas gerai,- nusišypsojo draugė ir prie manęs kaip mat prisistatė Dan, grupės gitaristas,

-Sveika, Megan,- pasisveikino su šypsena veide ir mane apkabino

-Labas, - pasisveikinau kiek pasimetus dėl tokio netikėto artumo. Kai Dan atsitraukė mačiau, kad Harry tai visiškai nepatiko ir tuomet nusprendžiau kiek pažaisti. Pasisveikinusi su likusiais vaikinais specialiai atsisėdau šalia Dan nors vietos buvo ir kitur

-Megan, kaip tau naujasis darbas?,- nusišypsojęs paklausė vaikinas

-Puikus, tai man puiki galimybė tapti kažkuo daugiau nei tik stilistė.. gal su laiku galėsiu būti kokia įžymi dizainėrė,- nusijuokiau

-Na aš manau, kad gyvenime tu tikrai daug ką pasieksi,- nusišypsojo vaikinas. Jo šypsena labai šilta ir maloni ir tai mane verčia nusišypsoti

-Jūs gal kambarį išsinuomokit,- nusijuokė Josh ir visi kiek šyptelėjo apart Harry. Jis buvo piktas ir matėsi, kad jo kumščiai jau buvo pabalę nuo to kaip stipriai jis juos buvo suspaudęs. Kiti grupės vaikinai matyt suprato, kad Harry tai laba nepatiko todėl bandė nukreipti tema

-Jei mes bendraujam tai nereiškia, kad jau reikia kambario,- atrėžiau

-O jums nereikia eiti ruošti instrumentu?- per dantis pasakė Harry

-Taip, mums jau metas, eime vaikinai,- tarė Josh ir jie išėjo iš kambariuko

Kita dali gausit greičiau jei ant šios dalies bus 100vote (kadangi tiek skaitytojų yra norėčiau kad ir daugiau spaustu žvaigždutę) :) jei ne,, kita dalis bus tik sekmadieni