-Maldauju, pasakyk, kad ir tu man kažką jauti. Aš žinau tai,- atsitraukė Harry nuo mano lūpų ir abu sunkiai alsuodami žiūrėjom vienas kitam į akis.
-Tu klysti, aš visiškai nieko nejaučiau ir džiaukis, kad to niekas nematė,- stengiausi išlikti rami ir neparodyti ko nors, tačiau, kad ir kaip norėjau atsitraukti nuo jo, neradau tam jėgų. Mano kojos buvo tarsi suparalyžiuotos, o jo kvepalų kvapas mane tiesiog svaigino
-Aš matau, kad tai tau taip pat patiko kaip ir man, ir aš vistiek nepasiduosiu,- tai taręs jis tiesiog atsitraukė ir išėjo. Pokeleto sekundžių aš sugebėjau susivokti kas ką tik įvyko ir grįžau prie savo staliuko
-Brangioji, kodėl taip ilgai užtrukai?- kreipėsi į mane tėtis
-Eilė prie toleto buvo,- tariau ir puoliau valgyti savo blynelius. Likusią vakaro dalį negalėjau galvoti apie nieką kitą kaip apie bučinį. Nors tas bučinys ir buvo trumpas, tačiau jame jautėsi daug daugiau. Ir aš būtinai turėsiu apie tai pasikalbėti su El.
Pasibaigus mūsų vakarienei grįžome namo ir aš iškarto nusitempiau El į savo kambarį.
-Sėskis, man labai reikia su tavimi pakalbėti,- paliepiau sesiei
-Visų pirmą nusiramink, antra, tai apie ką tu nori su manim pasikalbėti šimtą procentų yra susyja su Harry
-Ką? Ne,- nusijuokiau nervingai,- gerai, kaip supratai,- atsisėdau prie jos
-Pirma, tu užtrukai tolete ne dėl to, kad buvo didelės eilės, o dėl to, kad ten buvo Harry ir tarp jūsų tikrai kažkas įvyko, nes Harry iš ten išėjo besišypsodamas, o tu susikrimtus
-Taip. Tu man turi pasakyti ar tai ko aš labiausiai bijau, pildosi.-sukaupiau visą drąsą ir pradėjau sakyti,-Harry mane ten...pabučiavo. Iš pradžių aš labai priešinausi tačiau po to... po to aš pasidaviau ir tas bučinys tarsi užpildė visą tuštumą manyje. Pilve pradėjo skraidyti milijonas drugelių, o jam atsitraukus aš norėjau pabėgti, tačiau tuo pačiu ir dar kartą jį pabučiuoti. Ir maldauju tik nesakyk, kad aš jį įsimylėjau...
-Tu jį įsimylėjai, ir tai oficialu
-Juk prašiau to nesakyti,- tariau ir griuvau ant lovos,-o kaip Lou? Ką man jam pasakyti? Ir aš negaliu parodyti Harry, kad jis man patinka
-Rytoj pasikviesk Lou pas save ir pasikalbėkit, šito slėpti tikrai negalima, o jūs kaip pora sugalvosit ką daryti toliau. Lou protingas vaikinas, jis supras.
-Bet....
-Jokiu bet. Ryt pasikalbėsit ir viską išsiaiškinsit, o dabar pailsėk ir pasistenk negalvoti apie Harry,- pertraukė mane sesuo ir tai tarusi patraukė į savo kambarį. Lengvą jai pasakyti Negalvok apie Harry, kai visos mintys sukasi apie jį. Atrodo, kad aš pamiršau viską ką jis man padarė ir dabar tik matau tuos gražius momentus ir tą bučinį. Dar dabar jaučiu jo lūpų skonį ir tą svaiginantį kvepalų kvapą. Ahhh....ir kodėl mano gyvenimas toks komplikuotas...?
Harry*
Palikau Megan ten stovėti. Aš jaučiau tai, jaučiau sklindantį kažkokį šiltą jausmą nuo jos. Dabar tikrai įsitikinau, kad ji man jaučia kažką ir tikrai nepasiduosiu. Su šypsena veide grįžau prie staliuko kur sėdėjo sesuo
-Na, kaip sekėsi?
-Aš ją pabučiavau ir įsitikinau, kad ji man kažką jaučia ir galbūt būtent tai, padės man ją susigrąžinti,-tariau tai ir stebėjau kaip merginą grįžtą į savo vieta prie tėvų
-Sakiau, o dabar bus geriausia jai pora dienų su ją nebendrausi. Leisk jai susivokti savyje
-Bet aš negaliu būti be jos, ji tarsi mano oras
-Harry, arba tu labai įsimylėjai arba labai išprotėjai. Gal tramdomus marškinius uždėti?-nusijuokė sesuo
-Ha ha... labai juokinga,- tariau sarkastiškai
-O tipo ne?- nusijuokė ji ir pabaigė valgyti bei susimokėję patraukėme namo..
YOU ARE READING
Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)
FanfictionHighest rank in fanfiction #1 Megan paprasta mergina kuri mokosi mokykloje ir stengiasi likti nepastebėta. Jai nesvarbu, kad jos išvaizda nėra tokia kaip kitų. Ji save vadina bjauriuoju ančiuku. Mokykloje iš jos šaiposi, tačiau ji nekreipia į tai dė...