Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

9 dalis*

Štai ir išaušo pirmadienio rytas. Niekada negalvojau, kad galiu taip atrodyti. Vakar mane pamate tėvai ir sesuo, net išsižiojo ir aš juos suprantu. Aš pati labai nustebau, pirmą kartą aš pati sau atrodžiau graži. Vika su Sara taip pat jau vakar vakare buvo atėjusios manęs aplankyti, kad parodytu ką reikia dėtis. Žinoma jos išrinko be galo seksualius rūbus, kurie šaukte šaukė "Pažiūrėkit į manę". Kabes nuėmė vakar iš ankstaus ryto, taigi dabar aš visai kitas žmogus. Ruošdamasi į mokyklą kartojau viską ką man sakė merginos, kad turiu eiti aukštai iškelta galvą šypsotis ir svarbiausia savimi pasitikėti. Tiesa pasakius man labai įdomu kaip sureaguos mano draugai ir aplinkiniai, o ypatingai Harry. Apsirengiau ką liepė Vika, trumpas, juodas odinis sijonas, juodos pėdkelnės, paprasta balta maikutė ir odinis švarkelis. Plaukus pasileidau ir pasidariau stambias garbanas. Akis pasidažiau tamsiau, taip jas išryškindama. Viską atlikusi nusileidau į apačia, El jau nebuvo kadangi aš susitariau, kad vėluosiu pora minučių į pamoka, o Sara pranešė mokytojui. Tėtis jau manęs laukė apačioje, kadangi šiandien būtent jis ir veš mane į mokyklą.

-Aš vis dar negaliu prie tavęs tokios priprasti,- tarė tėtis pakėlęs akis į manę,- bet tu atrodai stulbinamai

-Dėkui tėti, bet visada atsimink, kad aš ta pati Megan, tik atrodau kiek kitaip

-Bet prižadėk, kad tu visada taip nesirengsi,- iš už nugaros išgirdau mamos balsą

-Žinoma, kad ne. Čia tik šiandien,-šyptelėjau.- Tėti gali jau mane nuvežti?

-Žinoma, galim keliauti,- atsistojęs nuo virtuvinio stalo paėmė raktelius ir nuėjo į lauką, o aš tuo tarpu pagriebiau savo rankinę pakštelėjau mamai į žandą, užsidėjau ilgus batus ir nubėgau pas tėti. Visą kelią iki mokyklos labai nervinausi, visai taip kaip pirmą dieną į mokyklą. Ir štai privažiavom mokyklą, galvojau, kad mano širdis iššoks iš krutinės

-Nesijaudink taip, viskas bus gerai, svarbiausia pasitikėk savimi ir eik aukštai galvą iškėlus,- meilei nusišypsojo tėtis. Ši jo šypsena visada mane nuramindavo. Apsikabinom ir išlipusi iš automobilio patraukiau link mokyklos. Dabar galvojau, kaip lipant laiptais nenukristi. Priėjusi klasę giliai įkvėpiau ir žengiau pro duris..

-Atsiprašau, kad vėluoju,- tariau ir jaučiau kaip visų žvilgsniai buvo nukreipti į mane, o Sara nusišypsodama linktelėjo

-O kas jūs tokia būsit panele?- kreipėsi į mane mokytojas, kas mane labai prajuokino

-Megan Calder, nejaugi nebeatpažystat savo mylimiausios mokinės,?- šyptelėjau

-Megan? Tavęs neįmanoma atpažinti, prašau sėsk į savo vietą

Taip ir padariau kaip liepė mokytojas, Sara iškarto pradėjo mane baksnoti ir girti, o aš šiek tiek lengviau atsikvėpiau...

Harry*

Visi suskambėjus skambučiui susėdom į savo vietas. Keista, kad Megan dar nebuvo, ji niekada nevėluodavo į pamokas. Mačiau kaip Sara kažką pasakė mokytojui, o jis tik linktelėjo. Gal kas nutiko Megan?...Ji visą savaitgali nekėlė man ragelio, gal ji dėl ko nors supyko? O gal jai tikrai kažkas blogo nutiko?

-Žiūrėk kokią gražuolė atvyko pas mus,- pertraukė mano mintis Niall ir pakėlęs galvą pamačiau stulbinamo grožio merginą.

-Atsiprašau, kad vėluoju,- tarė ji ir tada aš nustėrau. Tai buvo Megan balsas, bet juk tai negali būti ji. Tai neįmanoma

-Niall, tai Megan,- tariau jam

-Eik jau, ką tu čia prisigalvoji

-Aš tau rimtai sakau, tai jos balsas

-Tau vaidenasi,- nusijuokė draugas, o aš buvau įsitikinęs, kad tai ji

-Megan Calder, nejaugi nebeatpažystat savo mylimiausios mokinės?,- nusišypsojo akinamą šypsena ji. Pala, nejaugi aš katik pasakiau akinama? Kas su manim darosi?

-Brolau, tu neklydai, bet galiu pasakyti ji labai graži

-Žinau,- kiek nustebęs tariau aš

-Tik žiūrėk neįsimylėk jos,- nusijuokė Niall. O aš stebėjau kiek vieną merginos žingsnį. Bet kodėl ji taip staiga nusprendė pasikeisti? Ir dar taip kardinaliai... visą likusia pamoka negalėjau susikaupti ir neatitraukdamas akių, stebėjau ją....

Megan*

Pirmoji pamoka praėjo greitai ir vos tik nuskambėjus skambučiui stengiausi išeiti iš klasės nepastebėta, bet deja man nepavyko...

-Megan kodėl tu nekėliai man ragelio?- užkalbino mane Harry. Mačiau kaip Sara susiraukė ji pamačius

-Aš tiesiog buvau labai užsiėmusi ir po to pamiršdavau perskambinti,- stengiausi kuo natūraliau nusišypsoti

-Supratau, bet atrodai nepakartojamai,- nusišypsojo akinama šypsena jis. Nejaugi aš ką tik tai pasakiau? Kas su manim darosi?

-Dėkui, bet dabar jau turiu skubėti į kitą pamoką,- šyptelėjau ir su Sara nuėjau koridoriumi

-Šaunuolė, laikeisi puikei. Dabar beliko atgyventi valgyklą,- nusišypsojo Sara.

Visos pamokos praėjo be galo greitai ir atėjo ilgoji pertrauką. Šį kartą kiek drąsiau žengiau nes man iš šono Sara ir aš besišypsodama žengiau į valgyklą. Kai kurie mokiniai pradėjo tarpusavyje šnabždėtis, o aš tuo tarpu žengiau link mūsų visų stalelio. Visi vaikinai buvo išsižioję

-Berniukai nebijot, kad žandikauliai atkris?- nusijuokė El

-Tai tikrai tu?,- kiek nustebęs tarė Lou

-Ne, šmėklą. Aišku, kad aš,-nusijuokiau

-Bet tu pasikeitei... LABAI,- tarė Niall

-Priimsiu tai kaip komplimentą,- šyptelėjau

-Megan tai gal šiandien po pamokų į kavinę kaip visada,- nusišypsojo Harry

-Žinoma,- šyptelėjau. Ir mačiau kaip Vika su Sara susiraukė

-Labas, matau, kad tu nauja šioje mokykloje, tai norėjau pasisveikinti,- išgirdau už savęs Kristinos balsą, o tuo tarpu visi sedėja prie stalo pradėjo kikenti

-Labas Kristina, nežinojau, kad tu galėtum neatpažinti tokios atmatos kaip aš,- atsistojau prieš ją ir su pasitenkinimu pasakiau

-Me- egan?-vos iš mikčiojo ji

-Taip, ir nuo šiol aš busiu tavo baisiausias košmaras,-sušnabždėjau jai į ausi, o ji ir toliau stovėjo netekusi žado. Tuo tarpu aš užlipau ant kėdes ir garsiai pasakiau

-Jei kas manęs nepažįstat tai aš esu Megan Calder. Ta pati mergina kurią jus visi niekinot, visas šitas įvaizdis, kad jums būtų lengviau į manę žiūrėti,- tariau ir nulipau nuo kedės, o Kristina visa pasimetusi nuėjo savais keliais

-Tu labai savimi pasitikinti,- nusišypsojo Liam,- kas yra labai gerai

-Gyvenimas taip užgrūdino,- tariau šiuos žodžius žiūrėdama Harry į akis...