Grandinės. Pabaisos (BAIGTA)

I DALIS (Is) "NE TA FORMA"

I DALIS

NE TA FORMA

- Mes dviveidžiai,

nes išorė ir vidus yra du skirtingi dalykai

LENA

Dar vakar įraudusiu veidu griežiau smuiku jausdama kiekvieną jo stygos skambesį, kiekvieną natos garsą, o šiandien aš serganti, dvejomis anklodėmis užsiklojusi ligonė. Temperatūra pakilus iki tridešimt aštuonių, o kūnas visvien tirta nuo šalčio. Vakarykštė audra nutraukė visus elektros laidus, o važiuojant namo priešais mašiną nuvirto aukštas medis. Vėjas išlupo jį su visomis šaknimis. Kadangi toliau negalėjau važiuoti, telefonas negaudė jokio ryšio, tai namo teko parsirasti pėsčiomis. Iki pačio ryto vėjas nei nesistengė nurimti, gatvėse telkšojo milžiniškos balos, vandeniu užtvindyti grioviai. Daugelis išvartytų medžių sukėlė eismo problemas, mat keliai tiesiog užtvindyti jais. Kai kur vėjas išdrąskė čerpėmis dengtus stogus, o kai kur juos visai nutraukė nuo namų sienų. Girdėjau tėtį kalbant telefonu, kad Aleksandrinos ežeras pridarė didelės žalos Ilties miškui. Dar paminėjo, kad į ežerą nugarmėjo didelės purvos nuošliaužos, iš po skardžių apačios sugriuvo daugybė žemių, todėl ten ypač pavojinga būti. Vietinė policija stengiasi apsaugoti gyventojus ir neleisti vaikščioti po miškus. Į kambarį su padėklu atėjo mano mama. Jos juodi plaukai surišti į kuodą, o kelios garbanos apgaubusios ovalų veidą. Vilkėjo rudais taškiukais margą megztinį ir panašios, tik šviesesnės spalvos kelnes. Jos veido išraiška susirūpinusi. Kai mamos vaikas serga, tai motiniški instinktai daryti viską, kad net vaikui tai atrodytų perdėtai daug.

- Labas rytas, mieloji, - ji patikrino mano kaktą. - Šiandien pasirodysi daktarui Eibartui. Man neramu, kad liga gali pabloginti tavo sveikatą.

- Mam, neperdėk, - atsakiau ir staigiai užsikosėjau. Prasideda. Ji padavė karštos arbatos puodelį. Gurkštelėjusi net pasišlykštėjau, tačiau to neparodžiau ir klusniai išmaukiau iki pat dugno. Tada gavau keptos kiaušinienės su bekonu, o desertui jogurto. Gal tai užgoš arbatos skonį.

- Skambino Martinas. Teiravosi kaip jautiesi, - lankstydama mano drabužius pratarė ji.

- Tikiuosi nepasakei, kad atrodau kaip perdžiūvęs šunelis, - suveblenau pastačius indelį ir įgrūdus šaukštelį braškinio jogurto į burną. Ji pažvelgė į mane ta nuspėjama išraiška, o aš vos ne vos nurijau. Atrodo skausmas jau pasiekė gomurį ir stemplę. Mama surinko nešvarius drabužius, akimis nužvelgdama smuiko dėklą.

- Jį reikia išdžiovinti.

- Aš pati! - riktelėjau ir vėl kostelėjau. Mama pasidavė ir išėjo su dėže nešvarių drabužių. Vos tik durys užsidarė aš nustūmiau padėklą į lovos kraštą, o pati išsikapsčiau iš patalų. Pagriebus gumytę ėmiau rištis suveltus plaukus, akimis stebėdama kas darosi lauke. Prieš akis kabėjo nukaręs elektros laidas, o ant žolės krūva balų. Vienoje vietoje net išlaužtas tvoros galas. Rytas pilnas tiršto rūko ir drėgmės, šalto ir gaivaus rudeniško oro. Ir visvien tolėliau sugebėjau įžiūrėti parke besidarbuojančius žmones. Jie rinko nukritusias šakas, šlavė gatves. Prie stulpų stovėjo elektrikai ir mosikavo pirštais, nes nežinojo nuo ko pradėti. Vėl užsikosėjau. Šis nerangiai ir kutenančiai nukeliavo link gomurio. Jausmas lyg tuoj uždusiu. Įsispyriau į šlepetes, apsivilkau megztinį ir pagriebiau smuiko dėklą. Jį atidariusi atsargiai ištraukiau instrumentą ir nužvelgiau jo būklę. Visa laimė, kad atrodė gerai. Aišku iki tol, kol jį pakėliau. Per kraštus ėmė varvėti vanduo, jautėsi sunkesnis nei įprastai. Nunešus į vonią bandžiau iškratyti, bet niekaip, todėl ten jį ir palikau.

- Lena, girdžiu vaikščiojant tave koridoriumi, - riktelėjo mama iš laiptinės.

- Nevaikštau, aš... - išplėtus akis atšaukiau atgal. Užsikirtau su pasiteisinimu, - ... aš geriu vandenį, - susigūžiau.