Grandinės. Pabaisos (BAIGTA)

III DALIS (Is) "BANDITO PLANAS"

III DALIS

BANDITO PLANAS

- Apsigauti vieną kartą, tai jau klaida,

bet apsigauti du kartus, tai jau pasirinkimas.

LENA

Pusę aštuonių stovėjau su kuprine geležinkelio stotyje. Ant galvos užsitraukus kapišoną, kepurę ir šaliką, kad niekas manęs nepažintų. Man nereikėjo smalsių akių. Vakaro tamsa mane dengė. Pirštai šiek tiek drebėjo, bet nepaisiau to. Šaltis arba netikra baimė ir ne daugiau. Netrukus įlipau į traukinį ir atsisėdau galinėse sėdynėse, akis nusukdama į stoties žibintus. Patikrinau ar viską pasiėmiau, o tada nusitraukiau kepurę, tačiau likau su kapišonu. Kai keleiviai susirinko, traukinys pajudėjo, o vairuotojas prakalbo:

- Milvonkis ir Melburnas.

Įsitaisiau keturių valandų kelionei. Išsitraukiau knygą, nes tik taip prastumsiu laiką. Iš pradžių žiūrėjau kaip po truputį visi lekiantys vaizdai greitėja, grožėjausi žvaigždėtu dangumi, baltu, pilkų dėmių mėnuliu. Galvą atrėmus palei langą tiesiog galvojau, kai iš niekur nieko išvydau šalia traukinio bėgantį Pilkąjį tigrą. Jo keturios kojos lėkė žaibišku greičiu, nors kaire žemę mynė daug sunkiau. Jis bėgo čia pat, visai šalia mano vagono. Toks vaizdas, kad žiūrėjo į mane. Vos tik sumirksėjau Pilkis dingo. Likau nesupratusi ar tai miražas, ar paranoja, ar keistas ilgesys išvysti tą tigrą dar kartą. Regis mudu panašios sielos draugai. Jis vienišas ir aš, ir nei vienam nereikia kompanijos. Abu su savais ketinimais užvaldyti kažką, kas galbūt dabar nepasiekiama.

Daugiau apie tai negalvojau. Visą kelią skaičiau "Gražuolė ir pabaisa" holivudinės versijos knygą. Regis Ketrina ir Vincentas nežino, ką daryti su savo jausmais. Aš vietoj Vincento taip pat dvejočiau. Nors vienaip ar kitaip gelbėčiau man brangius žmones, net jeigu manyje kažkas ne taip. Kai atvykome Melburno stotyje degė tik pagrindiniai keturi žibintai. Tačiau tik naktinis reisas užtikrina, kad viskas pavyks. Žemėlapyje susiradau "Styvenseno" muziejų. Tai archeologo garbei pavadintas pastatas, dėl jo tam tikrų atradimų, kurių nei nežinau. Iki muziejaus kelias buvo ne trumpas, bet čia juk miesto centras ir užtruksiu vos valandą, jei mikliai ieškosiu savo objekto.

Stovėjau už krūmų ir dairiausi aplinkui. Negaliu patikėti. Jie pastatė policininkus naktinei pamainai budėti prie pat įėjimo. Šito neapgalvojau. Mačiau tik jų stovinčius siluetus. Aplinkui sklandė visiška tyla. Nagi, Lena, mąstyk! Staiga tamsus siluetas greitai užlipo ant marmurinių laiptų ir sugriebęs nusuko sprandus abiems sargams.

- Kas per...? - susiraukus negalėjau patikėti. Jis perlipo per sukritusius kūnus, apžiūrėjo visus kampus ir staigiai nutraukė kažką, kas privertė signalizaciją nei neprabilti. Pats atidarė duris ir įsmuko vidun. Neketinau čia laukti. Jis ko gero atėjo to paties. Pasileidau bėgti link muziejaus, peršokau per negyvus pareigūnus ir įėjau vidun. Nors durk į akį. Nieko nematau. Įjungiau žibintuvėlį ir apsidairiau. Tylu, kaip kapuose. Greitai užsiropščiau laiptais į viršų. Išsitraukus pastato išdėstymo planą nužvelgiau kur trumpiausias kelias. Pasileidau bėgte pro senųjų indų ekspozicijas, o paskui dar ir pro žalvario skyrių, mitologinių, egiptiečiams priklausiusių daiktų. Prisispaudus prie sienos nužvelgiau ar nieko nėra. Regis Juodasis smuikas įvertintas per prastai, jeigu įkištas tik po stiklu, o jam ten ne vieta. Jis turi būti mylimas ir grojamas. Ištraukiau laužtuvą ir nusiėmus kapišoną pasitaisiau violetinę žieminę kepurę. Jau ketinau eiti link to šedevro ir jį išlaisvinti iš ankštos ir siauros dėžės, kai kažkas atsikrenkštė. Tvirčiau suspaudusi laužtuvą iš lėto atsisukau besiruošdama trenkti, kad ir kas tai būtų. Tamsoje nieko negalėjau įžiūrėti. Žinojau, kad tik kažkas stovi priešais mane. Todėl surizikavau. Tiesiog panirau į tamsią koridoriaus pusę ir užsimojau laužtuvu, tačiau tas kažkas pasitraukė lyg nujausdamas, kad bandysiu šokti į akis. Apsisukus truktelėjau dar kartą, tačiau vėl išvengė mano smūgio. Vietoj to, asmuo sugriebė už kito laužtuvo galo ir truktelėjęs į save staigiai mane apsuko, nugarą atremdamas į savo krūtinę, o įrankį pakišdamas po mano smakru ir smarkiau iškeldamas jį į viršų pastūmėjo į priekį, bet aš priešinausi ir asmuo liovėsi stumdęs mane. Garsiai ir tankiai kvėpavau, manydama, kad dabar neišsisuksiu. Šalia savo ausies pajutau šiltą kvėpavimą ir sušnabždėjimą.