Grandinės. Pabaisos (BAIGTA)

XXVIII DALIS (Is) "ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ"

XXVIII DALIS

ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ

- Tu nepatikėsi manimi, jei pasakysiu.

- Tai nebūtų pirmas kartas.

JANAS

Po dviejų su puse valandos sugebėjau priversti Leną užmigti mano glėbyje, mano lovoje. Negalėjau palikti jos Elano ir Marijos namuose. Ten visiška skerdykla. Negalėjau atleisti rankų ir leisti naktį savo pačios namuose. Ir jai užmigus aš tyliai išsirioglinau iš lovos ir per skausmus nusileidau laiptais į apačią. Krėsle sėdėjo Nikas. Jo mimika man labai nepatiko. Nušlubavęs iki staliuko svetainės kampe įsipyliau pačio stipriausio viskio, o tada plūptelėjau į minkštą sofą. Bijojau, kad neištempsiu tiek. Skausmas žnaibė ne tik smegenis, bet ir prakeiktą kūną. Tylomis gėriau ir jaučiau veriantį Niko žvilgsnį.

- Ko tu čia žiūri? - su nepasitenkinimu paklausiau jo.

- Kur Edvardas? - pasilenkęs, rankas atremdamas į kelius dar smalsiau sužiuro į mane.

- Kodėl tu to manęs klausi? Juk netikrinu jo kiekvieno žingsnio, - užgėręs drėbiau jam. Jis piktai nusijuokė. Įjungė telefoną ir ėmė jame naršyti.

- Kad tu psichopatas visi žinome. Bet už melą tave reikėtų pakabinti šalia jų.

- Atstok, Nikai, jeigu nemiegojai, tai čia jau tavo bėdos, - jis niekada nemiega. Jam miego trūkumo ir energijos niekada nestinga. Tada jis atkišo telefoną. - Tu, kalės vaike, - sušnypštė jis. Kietai sučiaupęs lūpas ėmiau tvardytis, kad nesudaužyčiau taurės ir neprikelčiau Betos, ir kad nesumalčiau šitam snukio. Nikas rado mirties medį. Nufotografavęs kaip įrodymus dabar kišo man į akis ir kaltino dėl to, ko nepadariau.

- Alergijos gedului, Dorijanai? Ar Lena žino? - niršo jis. Tylėjau. - Aš ne kvailas ir ne aklas. Čia Semas ir Valeri. Edvardas ir visa likusi gauja. Žinai, kas įdomiausia? Kad Valeri nužudyta naudojant kitą sistemą, - nuspėjamai šypsojosi jis.

- Tai žudiko darbas. Aš prie to neprisidėjau, - melavau.

- Tikrai? O gal Valeri nužudei dėl to, kad ji žinojo tavo paslaptį?

Staiga griebiau jį nagais už gerklės. Jie šiek tiek įlindo į jo odą. Nikas krūptelėjo. Žiūrėjo drąsiomis akimis į manąsiąs. Laikydamas jį pabaigiau gerti ir nusivalęs šlapias lūpas rėžiau atgal.

- Jeigu bent prasižiosi Lenai, aš tave papjausiu, - tada truktelėjęs paleidau Niką. Jis manęs nebijojo. Pats jo to išmokiau. Dabar jau gailiuosi. Netroškau su juo kalbėtis, todėl įjungiau televizorių.

"Prieš kelias dienas vykusios skerdynės nusinešė daugiau nei keturių asmenų gyvybes. Vienas dingo be žinios. Pasak neryškių vaizdų užfiksuotų ligoninės kamerose..." - staigiai atsisukau į ekraną. Nikas sužiuro taip pat.

- Kokių dar kamerų?! - paklaikęs surikau, bet tuoj pat užsikišau prisiminęs, kad Lena miega.

"Spėjama, kad dar vienas įtariamasis, gal net pats žudikas buvo sužeistas, tačiau tai jam nesutrukdė pabėgti iš įvykio vietos. Asmenų sukėlusių šį inicidentą iš viso buvo penki. Pasikartosime, kad vienas iš žudiko bendrininkų buvo visiems gerai žinoma "Milano" barmenė Karolina Kuzmik. Pasak ekspertų visi keturi buvo nužudyti lygiai taip pat: sulaužyti rankų pirštai, basos kojos, durtinė žaizda krūtinėje, kuri vos lietė širdį, pakabinti virvės pagalba. Taip pat pagal kraują rastą dingusio asmens Martino Viljamso palatoje ieškomas dar vienas galimas žudiko bendrininkas. Kol kas neaiškūs nufilmuoti vaizdai mums leidžia aptikti vieną asmenį, kurį kaip jau minėjome įtariame kaip žudiką. Daugiau naujienų sužinosime vakare devintą valandą" - išjungęs numečiau pultelį ir įsirėmiau į stalą.