Snapchat Friends // L.W.T

20.

# Amber pov. #

Stovėjau kieme ir laukiau kol Louis atsisveikins su Danielle. Ji čia pabuvo vos keturias dienas ir vėl išvažiuoja. Iš tikrųjų ir noriu, kad ji išvažiuotų. Negalėjau normaliai padainuot, nes atseit ją nervina ar kažkas panašaus.

Danielle trumpai apsikabino Louis, o tada priėjo prie manęs.

-Na, iki.

-Iki.-trumpai atsakiusi apsikabinau ją.

Danielle atsitraukusi įlipo į automobilį ir jis netrukus išvažiavo iš kiemo, o paskui ir visai dingo už horizonto.

Dar šiek tiek pastovėjusi išsiruošiau grįžti į namą. Mane pasivijo Louis ir prieš man palietus rankeną tai padarė jis ir atidarė man duris.

-Ačiū.- nusišypsojau vaikinui įeidama vidun.- tai ką veikiam?

Išsidrėbiau ant sofos taip užimdama ją visą.

Louis tik atsistojęs stebėjo mane.

-Greit turėtų atvažiuot Lottie.- pasakęs šiek tiek pakėlė mane atlaisvindamas vietos ir ten įsitaisydamas.

Pagriebusi televizoriaus pultelį nuo stalo įjungiau patį televizorių ir ieškojau kokio įdomaus filmo.

-Palik šitą.-Louis sustabdė mano ranką.

Paklausiusi jo padėjau distancinį į šalį.

-Kažkur jau mačiau šį filmą.-pasakiau pasimuistydama.

-Pažiūrėsi dar kartą.- šyptelėjo pažvelgdamas į mane.

***
Po kokios valandos nuaidėjo durų skambutis.

-Ir tai ji vadina greitu būvimu.- pasakė Louis ir aš nusijuokiau.

-Einu atidarysiu.- pakilau nuo sofos praeidama pro vaikiną, kuris sekė mane žvilgsniu.

Nuėjusi prie durų iškart jas pravėriau pamatydama Lottie.

-Labukas!- šokau prie jos ir apsikabinau.

-Labas!- taip pat garsiai pasisveikino.

Pabaigus sveikintis Lottie ižengė vidun.

Net nepastebėjau, kaip prie mūsų atsirado Louis. Jie abu apsikabino ir tai atrodė taip miela. Bent kažkas turi normalų brolį.

-Na, ką, pasiruošus nusiaubt parduotuves?-Lottie linksmai suplojo rankomis.

-Mes važiuosim apsipirkti?-paklausiau ir pažvelgiau į vieną ir į kitą.

-Jo, mes dviese.-nusišypsojo mergina.

-Bet...-žadėjau kažką pasakyt, bet mane pertraukė Louis.

-Pati sakei, kad tau reikia naujų rūbų.

Ai, dabar prisimenu.

-Nu jo, bet man su pinigais ne kažką.-patrukčiojau pečiais.

Louis mane patempė už rankos prisitraukdamas arčiau.

Stebėjau kaip jis iš galinės džinsų kišenės išsitraukė piniginę ir suradęs reikiamą skyrių ištraukė kortelę.

-Tokiems atvejams skirtas šis dalykas.- paėmęs mano delną į jį įdėjo kortelę.

-Louis, aš negaliu paimt.- pasijaučiau kiek nepatogiai. Jaučiuosi lyg vogčiau iš žmogaus.

-Tebūnie tai kaip gimtadienio dovana.- vis dar laikydamas mano ranką šypsojosi.

-Ačiū.- apsikabinau Louis. Kad jis žinotų, kokia jaučiuos laiminga jo dėka.