Snapchat Friends // L.W.T

37.

# Louis pov. #

Prabudęs pakankamai anksti nesiruošiau dar keltis iš lovos. Nenorėjau pažadinti Amber, kuri prigludusi prie manęs vis dar saldžiai miegojo. Stebėdamas ją švelniai braukiau per jos nuogą nugarą vis negalėdamas atsigerėti. Ir kaip tokiam kaip man šitaip pasisekė? Kaip keistai pasisuko įvykiai po jos atsiradimo mano gyvenime. Pirmą kart jaučiuosi taip stipriai įsimylėjęs, kad net žodžiais neįmanoma apsakyti. Taip gera matyti ją besišypsančią, besijuokiančią.

-Labas rytas.-išgirdęs apsimiegojusį merginos balsą net pats nepajutau kaip nusišypsojau.

Į mane šiuo metu žvelgė dvi skaisčiai mėlynos akys, o lūpos tik ir prašėsi būti pabučiuojamos. Nelaukęs prašymo švelniai prilečiau jos lūpas savosiomis. Gautas atsakas buvo tik pradžia, nes bučinys ilgai netrukus virto aistringu meilės išreiškimu.

-Ramiau, eržile.- atsitraukusi per kelis centimetrus, taip, kad galėtų žvelgti į manąsias akis, sugebėjo pasakyti Amber.

-Žiūrėdamas į tokį atvirą vaizdą negaliu susilaikyti.-trumpam žvilgtelėjau jai žemiau juostos kadangi antklodė visko nepridengė.

-Būtų užtekę ir bučinio.- išsišiepusi pirštais lėtai braukė mano preso linijas. Tai sukėlė tikrai neblogus pojūčius, tad šiek tiek prisimerkiau.

-Ir kaip miegojo mano miegalė po tokio neįtikėtino vakarykščio pasivažinėjimo?

-Neblogai, bet galėjo būti ir geriau.- jos žodžiai šiek tiek suglumino, bet nepašalino šypsenos.

-Pavyzdžiui kaip?

-Galėčiau miegoti dar kokią valandą.- ramiai pasakė, bet už keletos sekundžių pratrūko juoktis.

-Tai sakai, kad nepatinka tokia lyg ir rytinė mankštelė?- klausiamai pažvelgiau į ją, vis dar gulinčią beveik visiškai ant manęs.

-O šito aš nesakiau.-rankas sunėrė man aplink kaklą šiek tiek pasijudindama taip, kad užkabino jautrią vietą ir kūnas iškart į tai sureagavo.-Ši naktis buvo nuostabi.- Amber sušnabždėjo man prie pat ausies taip, kad perėjus dar vienai malonumo bangai vos neužmiršau kaip kvėpuoti.

Leidau jausmams valdyti save ir prisitraukęs ją per užpakaliuką įsisiurbiau į lūpas perduodamas jai viską ką jaučiu. Kūnas prašėsi vis daugiau, tad negalėdamas sustoti apverčiau mus ir atsiradau viršutinėje pozicijoje. Jaučiuosi toks ištroškęs jos.

# Amber pov. #

Įsėdus į Louis automobilį, kuris visą tą laiką stovėjo prie aerouosto (net neįsivaizduoju kaip jo nenuvarė) pažiūrėjau į datą telefone. Kilo toks jausmas lyg būčiau kažką šiandien suplanavusi ir užmiršusi. Bet ką?

-Kas yra?-Louis tikriausiai pastebėjęs kaip spoksau į telefoną pasiteiravo.

-Man rodos užmiršau kaiką svarbaus, bet niekaip negaliu prisiminti ką.-tariau prisisegdama saugos diržą.

-Atrodo daug daiktų nesivežėm, tad nemanau, kad pametei kąnors.

-Turėjau omeny, kad suplanavusi šiandieną.-patikslinau.

-Kaip ir nieko nesakei?-jis atrodė truputį sumišęs.

-Kaip galėjau pasakyt, jei net pati neprisimenu?- telefone ėmiau ieškoti kokios užuomenos. Įprastai pasirašau priminimą, bet šįkart jo nebuvo. Vienintelė likus išeitis buvo patikrinti paskutinius adresatus, kuriems siunčiau žinutes messenger'yje.

-Man šiandien reiks trumpam nulėkti iki studijos, žinai naujų dainų rašymas.-lyg bandydamas nukreipti mano mintis pasakė Louis.

Radusi pokalbį su Lilly paskaičiau jį ir pati nepatikėjau. Kaip galėjau užmiršti, kad prieš beveik savaitę prižadėjau atvažiuoti aplankyti jos. Važiuoti į tėvų namus kai jau galvojau, kad galėsiu dar bent kiek ramiai pagyventi negalvodama, kad blogai pasielgiau nepranešusi pabėgdama iš namų.

-Blemba, šiandien žadėjau atvažiuoti į tėvų namus aplankyti Lilly.-dramatiškai susiėmiau už galvos iškart pradėdama jaudintis praktiškai dėl nieko.

-Tu tuo tikra?-Louis atrodė ne mažiau nustebęs nei aš.

-Žinutės nemeluoja.-trumpai parodžiau jam telefono ekraną.- kodėl išvis sutikau?

-Bet jiems apie mus nieko nesakei?

-Net jei ir būčiau pasakius, kad susitikinėju su vaikinu iš savo mėgstamiausios grupės ir jis yra pasaulinio lygio žvaigždė jie nepatikėtų. Tiesą sąkant ir pati nepatikėčiau.

-Gal nori, kad važiuočiau kartu?-išgirdusi jo pasiūlymą net nežinojau kaip reaguot. O kaip tai atrodytų tėvų akyse? Atvažiuoju su vaikinu kurio jie dar nepažįsta ir jis tas pats vaikinas iš kambaryje kabančių plakatų. Pagalvotų, kad pasidariau kokį kloną ar nusisamdžiau aktorių. Tėtis užverstų klausimais taip, kad atsakyti būtų neįprastai sunku. Jau įsivaizduoju nepatiklų jo žvilgsnį nukreiptą į Louis. Bet gal viskas nebūtų taip blogai ir aš tik dramatizuoju?-Tau nebebūtų taip baisu, o be to visgi teks man kažkada su jais susipažinti.- jis priverčia mane dar labiau susimąstyti.

-Ne, gal geriau neatidėk savo planų dėl manęs. Ir aš nebijau, tik jaudinuosi.-pasistengiau atsakyti taip jog jis nepamanytų, kad gėdijuosi mūsų santykių ar kažkas panašaus.

-Tik ilgai neužsibūk, nes vėl galiu pamanyti, kad dingai.-šiltai nusišypsojo.

-Pasistengsiu.-su lyg šitais mano žodžiais automobilis įriedėjo į kiemą.

Vien pamačius Danielle automobilį prieš pat įeinant į namą mane apėmė nelabai gera nuojauta. Juk mes dviese išvažiavome jai nežinia kur ir grįštame tik įdienojus. Bet kam tai atrodytų keista.

-Kaip suprasti šitai?- kruptelėjusi nuo nelabai linksmo, greičiau griežto balso tono pažvelgiau į Danielle rankoje laikomą laikraštį. Pirmajame puslapyje buvo mūsų su Louis nuotrauka iš aerouosto, kurioje dar matėsi mūsų sukabintos rankos. Va dabar tai šakutės.

-Mes tik skridome aplankyti Amber sergančios tetos. Ji gavo pranešimą iš gimininaičių ir mes nieko nelaukę išvykom.-net nemirktelėjęs išpyškino Louis kątik sugalvotą trumputę istoriją.

Stovėjau kaip įbesta ir, rodos negalėjau nieko pasakyti. Danielle piktas į mane nukreiptas žvilgsnis kėlė šiokią tokią baimę.

-Britų atlikėjas Louis Tomlinson buvo pastebėtas Londono aerouoste su dar nematyta šviesaplauke mergina besilaikantis už rankų.-kiek supratau ji paskaitė pirmąjį straipsnio sakinį. Vis dar nieko nesakydama stebėjau kaip Danielle įtūžis kilo akyse.-Kadrą užfiksavusios fanės sako, kad matė juos mielai besišnekučiuojančius, o paprašius autografo jie iškvietė aerouosto apsaugą ir viešai išvadino beprotėmis.

Kaip jos tai išgirdo?

-Visiškas melas, netaip buvo.-Louis lyg bandė apginti mus abu, nes pati pasisakyti nesugebėjau.

-O pabaiga tai mano pati mėgstamiausia dalis.- pertraukusi Louis kone sarkastiškai nusijuokė ji.- Kyla keletas klausimų: ar ši paslaptinga mergina naujoji Tomlinson draugė? Kur dingo Danielle ir ar ji žino tikrai viską apie savo vaikiną. O gal tai tik dar vienas būdas atkreipti žiniasklaidos dėmesį į save?

-Žurnalistai nemenkai pagrąžino įvykį.- ramiai pasakė Louis lyg tikėdamas savo žodžiais.

-Einam.- sužaibavusi žvilgsniu ji nuėjo į šalia esantį kambarį leisdama Louis suprasti, kad jo laukia nelabai malonus pokalbis.

Pažvelgusi į laikrodį supratau neturinti visos dienos, tad greit nubėgusi į savo kambarį persirengiau rūbus ir į šventinį maišelį įdėjusi dovaną, kurią žadėjau sesei nusiųsti paštu, pasiėmiau rankinę. Besiaudama batus netyčia nugirdau Louis ir Danielle pokalbio dalį, kuri buvo apie... mane? Susidomėjusi sustingau vietoje ir stengiausi kuo daugiau įsiklausyti. Jai akivaizdžiai nepatinka, kad aš vis dar gyvenu jų namuose. Ir ji paprašė, o gal greičiau liepė Louis iškeldinti mane iš čia.

Išgirdusi kieman atvažiavusį kaip tikėjaus taksi automobilį išlėkiau pro duris taip ir nebeišgirdusi koks buvo Louis atsakymas.

♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧
Ryt aš kaip ir nieko labai rimto neveikiu, tad galbūt išeis bent pradėt rašyti dalį ;)

Taip pat galvoju pradėt rašyti trumpą istoriją, kuri būtų šiek tiek paremta tikrais faktais ;)
Būtų skaitančių?