Snapchat Friends // L.W.T

41.

Lottie šiandien atrodė tiesiog nuostabiai. Vilkėjo vasarišką suknelę prie kurios puikiai tiko šviesus džinsinis švarkelis. Pamačiusi mane ji stipriai apkabino ir tik atsitraukusi atkreipė dėmesį į mano tikriausiai išraudonavusį veidą.

-Tau viskas gerai?- susirūpino ji. Keista, bet šiandien jos makijažas nebuvo toks ryškus kaip įprastai.

-Nežinau.-žiūrėjau buku žvilgsniu į ją.

-Ar tai dėl Louis?- atsargiai paklausė jau tikriausiai nutuokdama kokia problema.

Tik palinkčiojau galva, nes bijojau, kad pasakiusi žodį vėl imsiu verkti.

-Gal geriau einam kur nors.- pasiūliau po minutėlės tylos. Nenorėjau stovėti čia pat ir žiūrėti į praeivius.

Einant link restorano Lottie manęs išklausinėjo beveik visko kas nutiko per tą laiką kol mes nesimatėme.

-Maniau, kad tu sveikai maitiniesi.- nustebau pamačiusi kur ji mane atsivedė. Spoksojau į ryškiai šviečiančią greito maisto restorano iškabą.

-Kartais man tai žiauriai atsibosta, tad bent kartą į mėnesį apsilankau čia.

Atstovėjusios eilėje kaip ir kiti klientai užsisakėme abi po didelį mėsainį su bulvytėmis ir šaltų gėrimų.

-Bet kodėl mėsainiai tokie skanūs?- kimšdama maistą vos ne pilna burna paklausė Lottie. Dar niekad nemačiau jos šitaip valgant.

-Nuo kada tu patapai tokia filosofe?-nusišypsojau bežiūrėdama į ją. Ji lyg niekur nieko atsikando dar vieną milžinišką mėsainio kąsnį.

Lottie jau žiojosi kažką atsakyti, bet jai suskambo telefonas.

-Velnias. Amžinai netinkamu laiku.- ji paskubomis nusivaliusi į servetėlę rankas atsitraukė rankinę ir suradusi telefoną pažvelgė į mane.- Skambina Louis.

Paraginau ją atsiliepti ir laukiau kol prasidės pokalbis.

-Labas. Taip, ji su manim.-Lottie iškart pasakiusi įdėmiai klausėsi ką jis dar pasakys.

Net nenumaniau apie ką jie šitiek galėjo dar kalbėti. Juk pati Lottie papasakojau kas šįvakar prieš man išeinant nutiko. Pilkaplaukė išklausiusi kelių minučių ilgumo tekstą atsisveikino ir numetė ragelį užbaigdama pokalbį.

-Gal tai tikrai buvo tik nesusipratimas?- ji ir vėl žvelgė į mane mąstančiu žvilgsniu.

-Nežinau.- atsidususi atrėmiau galvą į ant stalo padėtą savo ranką.- Tai atrodė per daug tikra.

Eilinį kartą apsiašarojusi stebėjau keletos žmonių grupelę, kurie sedėjo truputį toliau ir kairėje pusėje. Trumpam plūstelėjo keletas gražių prisiminimų iš mokyklos laikų.

Prasedėjusios neaišku kiek laiko tyloje atsikėlėme nuo stalo. Visgi negalime visą vakarą praleisti ten pat.

Su Lottie besišnekučiuodamos aplankėme dar kelias krautuvėles, bet apžiūrėjusios daiktus nieko nepirkusios išėjome.

-Gal tave pavežėti iki namų?- pasiūlė mergina kai visai netoliese sustojo jos vaikino Tommy automobilis.

-Gerai.- sutikusi kartu su ja nuėjau link automobilio.

Lottie priėjus prie vairuotojo durelių atsidarė langas ir pasimatė besišypsantis vaikino veidas.

Ji pasilenkusi į priekį pabučiavo vaikinui į lūpas.

-Pakeliui nuvežkim Amber namo.- jai atsisukus į mane jis irgi taip pat padarė.

-Labas.- Tommy maloniai pasisveikino.