Snapchat Friends // L.W.T

53.

# Louis pov. #

Praėjo dar trys turo dienos, o aš jau dabar norėčiau jį užbaigti. Eilinį kartą atsibudau vidurdienį nesuvokdamas kaip aš galėjau tiek ilgai miegoti.

-Labas, rytas.-Į kambarį įėjo Liam ir tik dabar pastebėjau, kad jis jau buvo visiškai susiruošęs važiuoti, o jo lova buvo gražiai paklota.

-Labas.-Atsakiau atsisėsdamas lovoje ir pažvelgdamas lango pusėn. Pro užuolaidų plyšį į kambarį pateko saulės spinduliai, nuo kurių ir pabudau.

-Tau kažkas parašė kol miegojai.-Jis pasakęs prisėdo ant savo lovos, o aš tuo tarpu paėmiau savo telefoną. Tik pažvelgęs į žinutės adresatą netekau vilties, kad tai Amber. O atsirakinęs telefoną akimirksniu ištryniau tą žinutę, nes net nesiruošiau į ją atsakyti.

-Kas parašė?-Liam tikriausiai pastebėjęs mano reakciją paklausė.

-Danielle.-Atsidusau ir tada patikrinau kada paskutinį kartą Amber buvo prisijungusi prie interneto. Keista, bet paskutinį kartą tai buvo prieš tris dienas.

-Iš šviesaplaukės dar jokių žinių?

-Ne, vakar skambinau jai kelis kartus, bet ji neatsiliepė. Net pati neperskambino. O jeigu jai kas blogo nutiko?

-Nesijaudink, ji tikriausiai labai užsiėmusi agentūroje, tad neturi daug laiko.

-Taip manai?-Klausiamu žvilgsniu pažvelgiau į visiškai ramų Liam.

-Žinoma, Cheryl nuolatos taip dinginėdavo iki kol negimė Bear. Dabar palaikom ryšį kiekvieną dieną.-Jis nuo spintelės paėmė kelis savo daiktus, o tada rimčiau pasakė.-Galėtum jau pradėt ruoštis, nes po valandos mums repeticija, o iki arenos dar nuvažiuoti reikia...

# Amber pov. #

-Tu tikrai nori ją stebėti visą vakarą?- Zara tyliai paklausė manęs, žvilgtelėdama į Dianos pusę.

-Aha, tik taip galėsiu įsitikinti, kad mano apranga išliks saugi ir nepaliesta.

-O jeigu šiandien nieko neįvyks?

-Bet aš tikrai nujaučiu kažką negero.- Iš nerimo net pradėjau trepsėti vietoje.

Zara atsiduso ir tada pridūrė:

-Louis nebandei paskambinti? Gal tave nerimas ima todėl, kad nujauti, jog jam kažkas blogai.

-O kas jam? Tik nesakyk, kad praleidau svarbias naujienas ir jos sklando internete be mano žinios.-Šiek tiek supanikavusi vos neužsipuoliau draugės, kuri stovėjo visiškai nesuprasdama kas su manimi dedasi.

-Ramiau, aš tik pasakiau pavyzdį.-Zara pavartė akimis.

-Bet aš jam tikrai turėčiau paskambinti.-Susimąsčiau. Paskutinį kartą telefonu kalbėjome prieš maždaug savaitę.

-Bet visų pirma tau dar reikia sutvarkyti plaukus ir persirengti.-Draugė pastūmėjo mane link atsilaisvinusios plaukų stilistės kėdės ir aš akimirksniu ją užėmiau.

Šį kartą mano plaukai buvo šiek tiek sukelti į viršų ir vietomis į juos susmaigstyti spalvingi segtukai. Paskui stilistė juos apipurškė plaukų laku, taip išlaikydama juos vietoje.

-Viskas, tu kaip ir pasiruošusi!-Nusišypsojusi moteris paprašė, kad atlaisvinčiau vietą kitai merginai, todėl taip ir padariau. Dar kartelį žvilgtelėjau į veidrodį ir atsidusau. Tikiuosi, kad šis makijažas ir šukuosena padaryti ne šiaip sau, kadangi ta mano bloga nuojauta nė truputėlio nedingo.

Ir lyg tyčia man apie tai pagalvojus į patalpą buvo atvežtos aprangos, kurias šį kartą mums paskyrė vienas agentūros stilistas. Jos visos buvo pakabintos ant pakabų ir apvilktos atskirais įvalkalais, siekiant rūbus apsaugoti nuo vandens, nes lauke lijo, o visos aprangos atvežtos iš kitoje gatvės pusėje esančio pastato. Pamačiusios drabužius merginos viena po kitos subėgo juos pasiimti, kadangi niekas nenorėjo pavėluoti užlipti ant podiumo. Tačiau aš pirmiausia pažvelgiau į Dianos pusę ir įsitikinau, kad ji nė nepajudėjo iš vietos. Tada priėjusi prie metalinės kabyklos susiradau savo vardą, kuris buvo užrašytas ant mėlyno įvalkalo. Nusikabinusi savo pasirodymo drabužius atitraukiau įvalkalo užtrauktuką ir iš nuostabos vos jų nenumečiau ant grindų. Jie atrodė nebe tokie, kokius mačiau paskutinį kartą - žėrintys, susijungiantys į vieną kostiumą, dabar jie buvo tiesiog sukarpyti ir išdraskyti kaip po kokio nors žvėries išpuolio. Pamačiusi tokį vaizdą akimirksniu praradau bet kokią viltį laimėti prieš Dianą. Net jeigu šitai ne jos darbas, aš vistiek sužlugdyta, nes negaliu šiuo momentu niekaip išsigelbėti- tokie rūbai vienetiniai.

-O Dieve, kas šitaip galėjo pasielgti?- Stilistas vos nenualpo pamatęs kaip ši apranga išdarkyta.- Prieš atveždamas patikrinau ir tada viskas buvo gerai!

-Nesijaudinkite taip, tai ne jūsų kaltė.- Kiek galėdama ramiau jam pasakiau, nors viduje degiau noru žutbūt sužinoti kas sukarpė mano aprangą.

-Kas nutiko?- Šalia manęs išdygusi Diana atrodė ne mažiau sumišusi. Tada ji pamatė mano rankose laikomus jau buvusius drabužius ir iš nuostabos ji net išsižiojo.- Prisiekiu, aš tavo aprangos nė piršteliu nepriliečiau!

-Tavęs ir nekaltinu.- Atsidususi prisėdau ant sofos ir pažvelgiau į po patalpą lakstantį stilistą, kuris kaip pamišęs visų klausinėjo ar niekas nematė kas taip siaubingai pasielgė. Asmeniškai man net ranka nekiltų tai padaryti, nes tokie rūbai kainuoja nemažai pinigų, todėl rizikuoti juos sugadinti yra neverta.- Tai beviltiška, kaltininkas pats neprisipažins.

-Gal ir ne, bet aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau jis atsiras, nes agentūroje nuslėpti tokių dalykų beveik neįmanoma. Tas žmogus turėjo būti užfiksuotas bent kelių kamerų.- Diana į visą situaciją žvelgė plačiau ir pozityviau nei aš.

-Ką man dabar daryti? Ir vėl lieku nevykėlės vietoje.- Taip ir būčiau sėdėjusi nusiminusi jei tik garbanė nebūtų patapšnojusi man per petį ir privertusi pažvelgti į ją.

-Imk ir apsirenk mano aprangą.- Ji ištiesė savo rūbus man, tačiau aš nelabai norėjau jų priimti.

-Bet kaip...

-Nesijaudink, gerai pažįstu Lizą ir žinau, kad ji supras.- Diana pritariamai šyptelėjo ir įbruko drabužius man į glėbį. To visiškai nesitikėjau iš jos.- Jeigu aš varžausi, tai tik sąžiningai.- Mano akyse ji tapo tuo mažyčiu vilties žyburėliu, kurio taip laukiau. Rodos, šis vienintelis merginos poelgis privertė mane suabejoti savo įžvalgumu. Galbūt buvau neteisi sakydama, kad ji tik tauškia niekus ir ieško naudos sau.

-Kodėl tu man nori padėti?- Atsistojau iš vietos žvelgdama į garbanę ir vis dar negalėdama suvokti jos poelgio esmės.

-Nes tu dar tik pradedi įsijausti į kitokį gyvenimo stilių ir aš žinau kaip tai gali būti sunku. Atsiranda tokių žmonių, kurie bando sutrukdyti tau pasiekti tikslą. Todėl privalai būti pasiruošusi viskam.- Keista, bet atrodo, kad visą tai būtų pasakęs kažkas kitas. Iš pirmo žvilgsnio nė nepamanyčiau, kad toks iš pažiūros daug emocijų nerodantis žmogus galėtų ištarti tokius prasmingus žodžius.

-Amber, tu dar čia? Nagi paskubėk!- Iš persirengimo kambario atbėgusi Zara norėjo mane ten nusitempti.

-Nagi, eik.- Dianai paraginus draugė mane nuvedė į persirengimo kambarį taip greitai, kad nė nespėjau nieko atsakyti garbanei. O tikrai norėjau.

-Tu kaip visada bastaisi kai nereikia!- Zara ištraukusi iš mano rankų įvalkalą išėmė iš jo aprangą.- Beje, apie ką jūs dviese kalbėjot? Maniau, kad tu šiandien ją tik stebėsi.

-Papasakosiu po pasirodymo.- Tik tiek pasakiusi pradėjau rengtis atsineštus rūbus.

Kadangi daugumos modelių rūbų dydžiai vienodi, apsivilkti šiuos drabužius buvo lengva. Tik atsirado šiokių tokių kėblumų užsiaunant batus, tad kol aš bandžiau tai padaryti, Zara išėjo. Tiesą pasakius ir aš vos spėjau užlipti ant podiumo savo laiku. Tačiau šį kartą buvo lengviau nutaisyti neutralią veido išraišką. Galbūt todėl, nes man nesinorėjo šypsotis. Jaučiausi šiek tiek išvarginta tokių negandų, kurios agentūroje mane užklupo. Nors galvoje ir sklandė tūkstančiai minčių, sugebėjau kaip visada praeiti ilgą podiumą ir grįžti atgal į užkulisius. Kadangi bent jau man šiandien kaip ir kitoms kelioms merginoms nereikėjo rengtis antros aprangos, kambaryje suskubau ieškoti Dianos. Ir vos apsidairiusi supratau, kad jos čia nėra. Ji išėjo. O aš taip ir nespėjau jai padėkoti.

***
Kadangi yra žmogučių kurie labai nori dalies, parašiau ją :)

Jeigu norit greit gauti antrą- komentuokit :)

Iki greito!