Snapchat Friends // L.W.T

32.

# Zara pov. #

Pabeldusi keletą kartų į duris pastovėjau laukdama kol jas atidarys, bet taip nenutiko. Galiausiai patikrinusi ar jos užrakintos nusistebėjau, nes jos nebuvo, tad lengvai patraukusi už rankenos atsidūriau viduje. Iškart išgirdau garsiai grojančią muziką ir nusekiau paskui ją.

-Ei!- sušukau atsistojusi už Amber nugaros ir ši išsigandusi kruptelėjo.

-Beprote, vos infarkto negavau.-besijuokdama susiėmė už širdies.

-Kodėl taip nemandagiai šneki?

-Įprotis.- sukikenusi šiek tiek pritylino muziką, kad būtų lengviau susišnekėti.

-Gerai, ką veiki?-pratesiau pokalbį.

-Kaip matai, kraunuos daiktus.

-Kokius?

-Na, keletą kėdžių, lentyną iš vestibiulio ir gal dar lovą pavyks sutalpint.- gavau sarkastišką atsakymą.

Tik tada atkreipiau dėmesį į ant lovos išdėstytus drabužius.

Jau žiojausi paklausti kas per daina groja, bet Amber pradėjo dainuoti. Nelabai girdėjau žodžių, nes labiau įsiklausiau į melodiją.

-Blemba ir vėl sumaišiau.- pradėjo juoktis.

-Ką?

-Priedainio eilutes.- paėmusi megstinį sulankstė jį ir patalpino į lagaminą.

-Aš šiaip galiu padėt, vis lengviau bus.- pasisiūliau ir paėmusi keletą drabužių numečiau juos į to pačio lagamino vidų.

-Ir tada Zara įmetė tritaškį ir paskutinę varžybų minutę išgelbėjo savo komandą ir išplėšė jau penktą pergalę iš eilės!- iškėlusi rankas kaip kokia komentatorė garsiai išpyškino.

-Kokius čia vėjus šneki?- nusijuokiau.

-O ką, taigi linksma.-besišypsodama pabaigė susikrauti likusius rūbus ir užtraukusi lagaminą nukėlė nuo lovos.

-Ha, dabar guolis mano!- sušukusi kritau ant lovos.

-Ne!-Amber kritusi šalia bandė mane išstumti laukan ir taip gavosi, kad po keletos sekundžių abi atsiradome ant kietų kambario grindų.

Vėl pasklido garsus juokas. Nors ir buvo šiek tiek sunkiau juoktis gulint neskubėjom atsikelti. Gal todėl, kad laiko turėjome užtektinai, o gal dėl to, kad abi pasiilgome to keisto jausmo. Visai kaip vaikystėje.

Vis dėl to po kurio laiko teko atsikelti, nes buvo likę dar keli būtini dalykai. Pavyzdžiui pavalgyti.

Jau sėdint prie pusryčių stalo ji vis dar nesustojo niuniuoti kažkokios melodijos.

-Kažkokia jau labai laiminga šiandien atrodai.-pasakiau savo pastebėjimą.

Ji nusišypsojo ir po keletos sekundžių pridūrė:

-Tiesiog pagaliau grįšiu namo.

-Negi tau čia nepatiko?

-Žinoma patiko, bet labai pasiilgau Louis.

-Nu manęs tai televizorius laukia namie.- po šių žodžių kažkoks pro šalį ėjęs žmogus sukikeno. Bent kažką prajuokinau.

# Amber pov. #

Pagaliau parskridusi atgal į Londoną atsisveikinau su agentūros žmonėmis ir įsėdau į taksi automobilį. Galvojau iškart važiuoti namo, bet atsiminiau, kad Louis su vaikinais šiandien koncertuoja.

Parašiusi Lottie sužinojau, kad ji su jais, tad pasinaudojusi proga paklausiau adreso.

Vairuotojui atvažiavus netoli stadiono išlipau iš automobilio ir kažkaip sugebėjau išsitraukti savo tikrai nelengvą lagaminą. Sumokėjusi taksistui apsidairiau ir pamačiau manęs jau laukiančią merginą.