Snapchat Friends // L.W.T

39.

Išgirdusi automobilio variklio garsą kaip mat atsikėliau ir pribėgau prie lango. Patraukusi dienines užuolaidas žvelgiau į gerokai aptemusį kiemą. Prireikė minutės kol įžiūrėjau nuo vartų artėjantį svyruojančio žmogaus siluetą. Net neabejojau, kad ten Louis, tik neaišku kur jis paliko automobilį ir kas jį parvežė. Kad ir kaip laukiau jo pareinant nepuoliau bėgti prie jo. Galbūt todėl, kad buvau labai pavargusi ir ilgokai neišėjo užmigti. Ir dabar ne ką ilgiau užsnūdusi buvau, viso labo tik pusvalandį.

Pasigirdus atsargiai prasiveriančioms durims nebeištvėriau ir nuėjau link durų. Ten Louis viena ranka atsirėmęs į sieną bandė nusiauti batus ir jam nė velnio nesisekė. Normaliai uždariau paliktas praviras duris ir jas užrakinau. Tada jau ir jis atkreipė dėmesį į mane.

-Amber, mieloji.-išskėtė rankas į šonus lyg laukdamas kol ateisiu pas jį į glėbį.- Pasakyk kas prie tavęs lenda... ir... ir aš jam snukį išmalsiu!- vos sugebėjo ištarti žodžius.

-Ša, nenusišnekėk ir nerėkauk.-bandžiau priėjusi užtildyti jį ir tada pajaučiau alkoholio susimaišiusio su cigaretėmis kvapą. Net šlykštu pasidarė.

Jis mėgino pabučiuoti mane savo dūmais persmelkusiomis lūpomis, bet aš tik nusukau veidą ir pamėginau padėti jam nenuvirsti.

-Ei, negi vyras negali gauti ko nori?- viena ranka jis uždėjo ant mano sėdimosios ir tai privertė suklusti.

-Ne šįkart.- patraukusi jo ranką timptelėjau jį iš koridoriaus.- Tu girtas ir visai savęs nevaldai.

-Viską puikiai valdau, žiūrėk!- surėkęs kėlė koją kaip akrobatas ir po kelių sekundžių susidūrė su grindimis. Net aiktelėjau iš netikėtumo.

-Nagi, stokis.- griežtai paraginau, bet jis nė nesijudino. Galbūt jau spėjo ir užmigti.- Louis!

-Nieko taip nebus.- čia pat išdygo Danielle apsirengusi pižama ir šiek tiek susivėlusi. Atrodo, kad ji tikrai geriau miegojo nei aš- tempiam jį į svetainę.

Paklausiusi jos šiek tiek jį pakėliau iš vienos pusės, o Danielle iš kitos. Vis dėl to Louis sunkesnis nei maniau ir tempti jį kelis metrus buvo tikras vargas.

Prie sofos bandant jį ramiai paguldyti neišlaikiau pusiausvyros ir kritau ant kilimo skaudžiai susitrenkdama pakaušį į stalo kraštą. Prisimerkiau ir susiėmiau ranka už sutrenktos vietos. Gal neišaugs koks guzas.

-Tau viskas gerai?- Danielle lyg ir išsigandusi užsidengė burną.

-Nežinau.- ir toliau kenčiau skausmą.

Ji man padėjo atsistoti ir dar nuvedė iki manojo kambario, mat pati nelabai būčiau pajėgusi tai padaryti.

# Louis pov. #

Pabudau svetainėje ir pats tuo negalėjau patikėti. Nepamenu nei kada nei kaip čia atsiradau. Vos atsikėlus į galvą trinktelėjo skausmas, tad išėjau ieškoti tablečių. Ir lyg tyčia jų taip greit nepavyko rasti.

-O kur padėtos tabletės nuo galvos skausmo?- paklausiau į virtuvę atėjusios Danielle.

-Nebūtum tiek prisiliuobęs- nereiktų ieškot.- ji atkirto supykusi ir net susiraukusi iš pykčio.- Ieškok.

Radęs tą pasiklydusią pakuotę išsiėmiau vieną ir nurijau užgerdamas vandeniu. Savijauta buvo tokia prasta, kad nesinorėjo valgyti. Vietoj to pasiėmiau mineralinio vandens buteliuką ir atsisėdau tolimiausiame stalo kampe.

-Labas rytas.- šįkart Amber balsas nenuskambėjo labai džiaugsmingai kaip įprastai. O ir pati ji neatrodė gerai išsimiegojusi.

-Labas, valgysi?- Danielle irgi su ja pasisveikino.