Snapchat Friends // L.W.T

35.

Atėjus vėlyvam metui ir man jau ėmėsi merktis akys. Visgi rytoj dar turiu planų.

Ištempiau Louis iki antro aukšto.

Sustojus prie kambario durų vaikinas apsikabino mane per liemenį ir atsuko į save.

-Louis, Danielle gali pamatyti.- padėdama savo rankas ant jo pečių ištariau. Jau įsivaizduoju kokia būtų jos mina tai pamačius.

-Nesijaudink dėl to.- patraukęs mano plaukus nuo kaklo paliko kelis švelnius bučinukus. Per kūną nubėgo malonūs šiurpuliukai.

-Žinojai, kad man patinka kai būni švelnus?-sušnabždėjau jam prie pat ausies.

-Tu mane verti susijaudint.-pajaučiau jo vieną ranką po savo maikute.

-Nu, Lou, aš truputį pavargusi.-padėjau galvą jam ant peties apsikabindama.

-Tai eik pamiegot.-vis dar nepaleisdamas ištarė.

-Tik jeigu tu eisi su manim.- atitraukiau galvą tokiu atstumu, kad matyčiau jo veidą.

-Bet pati sakei...

-Nagi, man reikia tavęs.- pažvelgiau į jo akis, kurių beveik nesimatė tamsoje. Jis keletą sekundžių galvojo, o po to nusišypsojo. Apsidžiaugiau supratusi, kad šianakt Louis bus tik su manimi.

Dėl viso pikto užrakinęs kambario duris paguldė mane į lovą pats atsiguldamas šalia.

-Rytoj galėtumėm kažkur nueiti.-tyliai sušnabždėjo man beveik užmigus.

-Pavyzdžiui kur?- atmerkiau akis susidomėjusi pasiūlymu.

-Bet kur.- šyptelėjęs pabučiavo į lūpas.

-Mhm. Labos.-pasimuisčiusi šilčiau apsiklojau antklode prisiglausdama prie Louis.

-Labanakt.-dar tyliau ištaręs apglėbė.

***

Vos išėjus pro pastato duris prieš save pamačiau Louis automobilį. Jis nesakė, kad atvažiuos.

Įsėdusi kaip mat prisisegiau diržą.

-Tikiuosi tu pasiruošus.- jam pasakius nesupratau ką jis turi omeny.

-Kam?

-Vakar kalbėjomės, kad šiandien leisimės į nuotykius.

-Ai, tai ką veiksim?- susidomėjusiu balso tonu paklausiau.

-Kolkas nežinau.- patrukčiojo pečiais.- tame ir yra visas įdomumas.

-Tai kaip mes nežinodami kur važiuosim?

-Nesijaudink, juk tu ne viena būsi.- šiltai nusišypsojo išsklaidydamas visas kilusias abejones. Kaip jam taip pavyksta?

-Gal nuvykstam visai į kitą šalį?- pasakiau pirmą į galvą šovusią idėją.

-Kur siūlai?

Po jo klausimo dar keletą minučių galvojau ir stebėjau kaip jis varuoja. Ir kaip jis visada atrodo toks linksmas?

-Nežinau, gal į Paryžių. Visada norėjau ten nuskristi.

-Tuomet nuspręsta.- džiaugsmingai pasakęs švelniai suėmė mano delną.

***

Pastatęs automobilį aikštelėje Louis skara apgobė mano plaukus taip juos užmaskuodamas. Paskui dar ir uždėjo akinius nuo saulės, nors lauke tokios nė nesimatė.

-Tu įsitikinęs, kad tavęs tikrai niekas neatpažins su šiais treningais?-nužvelgiau jo aprangą.

-O kas blogai?- užsidėdamas kepurę paklausė.

-Nieko, išskyrus tai, kad su šita apranga viešumoj buvai pasirodęs keletą kartų. Nemanai, kad fanės greitai pagaus kampą?

-Tikėkimės, kad taip nebus.-pasimaivė prieš mašinoje kabantį veidrodėlį.

-Aš atpažinčiau net iš barzdelės, kuri dabar matosi.- keliais pirštais perbraukiau per šiurkštų paviršių nusišypsodama.

Prieš įeinant į aerouosto pastatą Louis paėmė mane už rankos ir vedėsi pro žmonių minią.

-Palauk truputį.-palikęs trumpam mane vieną nuėjo nupirkti bilietų.

Apsidairiau aplinkui. Tolumoje stovėjo keletas maždaug mano amžiaus merginų. Įdėmiau įsižiūrėjusi supratau, kad viena iš jų su One Direction maike. Velnias.

-Štai, skrisim pirmąja klase.-nuo Louis balso lyg atsibudau. -Kas yra?-pastebėjęs mano žvilgsnį į šoną sunerimo.

-Manau, mums reiktų paskubėti.- sukabinusi mūsų rankas ėmiau eiti link reikiamo takelio į lėktuvą.- tik neatsisuk atgal.

Deja jis nepaklausė ir atsisuko.

-Lou, taigi sakiau.

Tos pačios merginos sucypė jo vardą ir mums neliko nieko kito kaip bėgti, norint išvengti jų klausimų ir autografų prašymo.

Prie stuardesės sutikę apsauginį pasakėme, kad mus vejasi kelios pamišėlės ir jos netrukus buvo sutramdytos, o mes patekome į lėktuvą.

# Lilly pov. #

Dar kartelį pažvelgiau į laikrodį ant rankos, kuris rodė jau po dešimt dvidešimt minučių. Nors dar nebuvo taip tamsu ėjau namų link. Žadėjau būti namie dešimtą, bet pati vėluoju savo nustatytu laiku. Bėgte įbėgusi į laiptinę greitai atsiradau prie durų ir patraukusi už jų įėjau į butą. Porą kartų pasukau raktą užrakindama duris, o apsisukusi eiti į savo kambarį sutikau gana rūstų mamos žvilgsnį.

-Laikrodį matai? Žinai kiek dabar valandų?- kuo galėdama tyliau prašneko, bet balsas vis tiek skambėjo piktai.

-Netyčia nepastebėjau, kad per ilgai užsibuvau.-bandžiau pasiteisinti, tik nežinia ar labai vykusiai.

-Kur išvis galima valkiotis tokiu laiku?-pratęsė savo klausimų seką.

-Nu su draugais.- pasakiau tikėdamasi, kad atgal negausiu riksmo.

-Atsimink, kitą kart gali rasti duris užrakintas.- tikriausiai nenorėdama pažadinti tėčio ji baigė savo moralų skaitymą.

Šiek tiek susiraukiau ir įėjau į jau dabar tik savo kambarį. Pasiklojusi lovą pasislėpiau po antklode ir pasijungiau vaizdo įrašų. Bent jie padeda pabėgt nuo kasdienių rūpesčių.

♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧
Dviejų isto dalis per vieną dieną paskelbiau :D
Kažkokia čia black magic :D