Snapchat Friends // L.W.T

28.

Labai atsiprašau, kad ilgai neparašiau dalies. Reikėjo truputį daugiau dėmesio skirti mokslams. Nu, suprantant tikiuos. Anyway, štai nauja dalis, smagaus skaitymo :)

Atsibudusi kiek  nustebau neradusi Louis šalia. Vietoj jo buvo tik sujaukta lovos pusė.

Ranka užčiuopusi ant naktinio stalelio gulėjusį telefoną žvilgtelėjau į ekraną taip patikrindama valandas. Mintyse permetusi skaičius suvokiau kiek laiko turiu susiruošti. Iš tikrųjų laiko buvo apsčiai, tad vietoj to, kad atsikelčiau iš lovos įsijungiau instagramą. Kaip dažniausiai ir darau ant kiekvienos nuotraukos spaudinėjau širdeles.

-Labas rytas.-išgirdusi malonų balsą pasukau galvą į tą pusę ir išvydau Louis. Jo rankose buvo padėklas, o jis pats apsivilkęs šviesius marškinius ir juodus džinsus.

-Labas.- man atsakius vaikino veide sukilo šypsena.

Spausdama telefoną vienoje rankoje atsisėdau lovoje.

Louis įsiropštė į patalus prie pat manęs ir padėjo padėklą man ant kelių.

Atsigulęs vis šypsodamasis žiūrėjo į mane.

-Gal dabar galėčiau gauti bučinį?- šiek tiek papūtė lūpas.

Sukikenusi priglaudžiau savo lūpas prie jo.

-Kokia proga tokia staigmena?- paklausiau užsikišdama plaukų sruogą už ausies.

-Tiesiog norėjau nustebint, meile.

-Ir nustebinai.- dar kart pabučiavau jį.

Louis atrodė laimingas kaip niekad ir nė sekundės neatitraukė žvilgsnio.

Pabaigusi valgyti padėklą padėjau į šalį.

Pajutau kaip atsiradau Louis glėbyje. Padėjau galvą jam ant peties ir patogiai įsitaisiau. Vaikino dešinė ranka buvo apglėbusi mane per priekį. Per neuždengtą marškiniais vietą buvo lengva įžvelgti tatuiruotes.
Įsistebeilijusi į vieną mažytę pati nepastebėjau kaip ėmiau Louis švelniai braižyti ranką.

-Amber.-taip pat švelniai ištarė mano vardą.

-Ką?

-Tau būtina važiuot į agentūrą šiandien?

-Kodėl klausi?

-Norėčiau šiandien pabūti dviese. Tik tu ir aš.- šiek tiek pakreipiau galvą, kad pamatyčiau jo veidą.

-Louis, aš išvažiuoju tik savaitei.

-Bet aš tavęs per tą laiką labai pasiilgsiu.-išsiviepė kaip vaikas.

-Tik neverk, kasdien tau rašysiu.

-Prižadi?

-Aha.

Po mano atsakymo jis dar tvirčiau mane apsikabino ir savo veidą paslėpė mano šviesiuose plaukuose.

-Tai nevažiuosi į agentūrą?-dar kart paklausė.

# Lilly pov. #

Išgirdusi mamos balsą išsitraukiau ausinukus iš ausų ir lyg pašokusi iš lovos tuoj pat atsiradau kitame kambaryje.

-Kažką sakei?- paklausiau pažvelgusi į kambaryje sėdinčią moterį.

Tuoj pat gavau krūvas darbų, kuriuos reikia atlikti per šiandien.

-Supratai? Neužmirši?- paklausė spaudinėdama kompiuterio pelytę ir kažką tikrindama ekrane.

-Nu neužmiršiu.-kiek suirzusi vėl grįžau į savo kambarį.

***

Atrašius draugei dar kelias žinutes patraukiau į virtuvę pasiimti kažko valgomo.

Būdama virtuvėje sumasčiau pasidaryt kavos ir šiek tiek nugirdau tėvų pokalbį. Jie kalbėjo aiškiai neslėpdami savo nuomonės ir kaip visuomet pakankamai garsiu balso tonu. Visa kalba buvo apie Amber. Suprantu, jiems įdomu kaip ji laikosi, bet niekeno kaltė, kad sesė pati nenori bendrauti.

-Galėtų bent parašyt, o iš kur žinot, ar viskas gerai?- svarstė mama.

-Nu, ką padarysi, tokie laikai atėjo.- tėtis pavartojo dažną savo frazę.

Nebekreipusi dėmesio į kitą pokalbio dalį pasiėmiau visko, ko norėjau ir savo kambaryje įsitaisiau žiūrėti filmo. Kur kas įdomiau būtų jei būtų šalia žmogus, kuris žiūrėtų kartu.

# Amber pov. #

Išlipusi iš automobilio kaip mat atsiradau prie namelio durų ir jas atrakinau raktu, kurį davė Louis.

Įėjusi vidun trumpai apsidairiau. Čia viskas atrodė lygiai taip pat kaip ir praėjusį kartą. Atrodo niekas nė truputėlio nepasikeitė.

Šiek tiek suspigau kai buvau staigiai pakelta nuo grindų. Bet tai buvo tik Louis.

-Nebesigąsdik.-sukikenau ir buvau nuleista ant žemės.

-Negi aš toks baisus?- susiraukė.

-Gal.- lėtai paėmiau iš Louis rankos maišą, kol jis tik stebėjo mane.

Nubėgusi į kambarį kritau ant sofos su visu maišu.

Šalia manęs tuoj pat prisistatė Louis ir apsikabinęs neleido pajudėt.

-Ei, paleisk, aš valgyt noriu.- pasimuisčiau, bet jis net nepajudėjo.

-Ne, bandei pabėgt, o dabar neišleisiu.

-Lou, aš rimtai.-suzyziau.- nenorėk, kad supykčiau.

Man pasakius jis sukikeno, lyg tai būtų buvęs pokštas.

-Nepyk, meile.- pajutau jo lūpas priliečiant man skruostą.

***

Gulėdama jau baigiau užmigti, bet netikėtai suvibravo mano telefonas, tad šiek tiek prasibudinau.

Telefonui suvibravus dar kelis kartus pasidarė įdomu, kas taip nerimsta.

-Kažkas, atrodo, tavęs pasiilgo.- Louis švelnus balsas pasklido patalpoje.

Atsikėlusi nuo sofos priėjau prie spintelės, ant kurios abu buvom palikę telefonus.

-Žinau, kad susitarėm jų neliest šiandien, bet Lilly parašė.-atsisukau į jį rankoje laikydama išmanujį.

-Atrašyk, kad negali kalbėt ir grįšk.

Perskaičiusi visas iš Lilly gautas žinutes negalėjau nieko nedaryti.

-Atleisk, bet tai labai svarbu.-pažvelgiau vaikinui į akis, o šis tik atsiduso.

Paspaudusi ekrane skambinimo laukelį išėjau iš kambario. Prisidėjau telefoną prie ausies. Po kelių sekundžių išgirdau sesers senai girdėtą balsą.

-Labas, nu, apie ką norėjai tiksliai pakalbėt?

# Louis pov. #

Amber jau penkiolika minučių negrįžo ir tai ganėtinai keista. Įprastai ji visai nekalba telefonu, nes kaip pati sako neturi apie ką.

Suvalgęs obuolį graužtuką išmečiau į šiukšliadėžę ir vėl įsitaisęs ten pat pažvelgiau pro langą.

Mačiau kaip Amber eidama vis kažką kalbėjo, nes jos lūpos judėjo. Patrypčiojusi vienoje vietoje ji lėtai patraukė kitur vis nuleidusi akis stebėdama žolę.

Dar po keletos minučių ji pasirodė kambaryje ir padėjusi telefoną atsirėmė į spintelę. Niekaip negalėjau pagauti jos žvilgsnio.

-Kažkas nutiko?- paklausiau ir ji tada atkreipė dėmesį į mane.

-Viskas gerai.- šyptelėjo, bet vis tiek atrodė labai rimtai susimąsčiusi. Tokią ją mačiau pirmą kartą.