Snapchat Friends // L.W.T

44.

# Louis pov. #

Neįsivaizduoju kaip, bet grįžti spėjau anksčiau už Amber, todėl turėjau pakankamai laiko paruošti staigmeną. Jos kambaryje gražiai ant įvairių spintelių išdėliojau tai ką nupirkau parduotuvėje. Žinau, kad ji neatsispiria šokoladui, tad esu įsitikinęs, kad jai patiks.

Turėdamas laisvo laiko iki kol grįš mergina, įsijungiau internetą ir vieną kartą įdėmiai pažiūrėjęs vaizdo įrašą, pats sugalvojau pamėginti pagaminti spagečius. Kad ir kaip man nesiseka gaminti, kartais vis tiek mėginu. O šį kartą labai norėjau nustebinti Amber ir parodyti, kad aš apie ją galvoju ir dėl jos esu pasiryžęs daryti net tai, kas gali virsti tikra karastrofa.

Klausydamas nepažystamojo balso ir dar kart žiūrėdamas tą patį vaizdo įrašą stengiausi atkartoti kiekvieną rodomą žingsnį, nors jų buvo tik keletas. Keista, bet spagečiai virė trumpiau, nei maniau ir atsargiai paragavęs nenudegiau liežuvio. Ir buvo pakankamai skanu, vadinasi, tikrai nepersūdžiau.

-Louis, aš grįžau!- Iš vienos pusės pasigirdo Amber balsas ir vien nuo minties, kad ji jau namie mano veide atsirado šypsena.

-Aš virtuvėj!- Atšaukiau atgal ir išjungęs vyryklę atsirėmiau į spintelę nugara, atsisukdamas į duris ir laukdamas kol ji pagaliau pasirodys.

Po keletos minučių Amber įžengė į virtuvę ir apsižvalgiusi pastebėjo kur stoviu aš. Priėjusi prie pat manęs pakštelėjo į lūpas ir aš ją apsikabinau, nenorėdamas iškart paleisti.

-Kaip sekės darbe?- Pasidomėjau ir jos linksmas žvilgsnis truputėlį sumenko.

-Yra buvę ir geriau.- Ji atsiduso ir tik tada susiprotėjau, kad Amber tikriausiai pavargusi ir išalkusi.

-Tada sėdam pavalgyti ir tu man papasakosi, gerai?- Pasiūlęs ir pats dar kartelį pabučiavau savo šviesaplaukę prieš leisdamas jai atsisėsti prie stalo.

-O ką valgysim? Ir vėl užsakei kažką iš greito maisto?-Ji paklaususi pasitvarkė savo gražius plaukus vis dar spoksodama į mane.

-Nenoriu girtis, bet šį kartą valgysim mano išvirtų spagečių.-Mačiau kaip Amber reakcija pasikeitė į nustebusią.-Gali būti, kad jie ne tokie, kokius gautum restorane, bet aš stengiausi.

-Rimtai? Matai, sakiau, kad ne viskas taip sunku kaip atrodo.-Ji nusišypsojo ir ,rodos, tai atpirko visos dienus triūsus.- Tau gal padėti sudėti juos į lėkštes?

-Ne, nereikia. Šiandien aš pats sustvarkysiu.- Mandagiai atsisakęs pagalbos radau spintelėje porą lėkščių ir su pirmu stalčiuje rastu samčiu sugebėjau spagečių neišmesti. Juos sukroviau į lėkštes, kurias padėjau ant stalo.

-Gal galėčiau gauti kečupo?- Amber paklausus negalėjau nepaduoti tai, ko ji prašo. Po šito veiksmo prisėdau visai kitoje pusėje, kad valgydamas galėčiau stebėti merginą.

-Dabar tikrai galiu pasakyti, kad žiauriai skanu.- Ji prisipylusi nemažai kečupo su juo valgė spagečius. Kartais nesuprantu kaip ji gali su kečupu valgyti šitiek daug visai skirtingų patiekalų.

-Na, tai, kaip praėjo tavo diena?-Dar kartą paklausiau ir laukdamas atsakymo pradėjau lėtai valgyti, ką pats ir paruošiau.

-Iš pradžių viskas ėjosi ganėtinai neblogai: į agentūrą atėjo dirbti nauja mergina, kurią mums pristatė vadovė, tada važiavom į fotosesiją...

-Į kokią?- Pertraukiau susidomėjęs.

-Skirtą plaukų dažams reklamuoti ir ant mano plaukų vis dar šiek tiek matosi rausvų dažų, nes jie ne visi nusiplovė.- Amber pademonstravo likusią rausvą plaukų sruogą.

-O tada buvo pasirodymas, ane?- Paklausiau atsiminęs, kad ji pasakojo man apie tai.

-Aha, tada dar kelios valandos pasiruošimo ir visas pasirodymas vos nežlugo, nes kažkas paslėpė mano suknelę.

-Ką?- Vos nepaspringau valgydamas.- Kodėl kažkas norėtų tau kenkti?

-Nežinau.-Ji patrūkčiojo pečiais.- Girdėjau, kad kartais taip būna kai modeliai nesutaria, bet aš priešų agentūroje tikrai neturiu.-Amber atrodė tokia pat sumišus koks ir aš akimirkai pasijutau tai išgirdęs.

-Tai kaip viskas baigėsi?-Neištvėriau nepaklausęs.

-Apsikeičiau pasirodymo vietomis su Zara ir per tą laiką abi su stiliste suradome suknelę. Todėl pasirodymas visiškai ir nežlugo.-Mane tikrai nustebino kaip ramiai ji reagavo tai pasakodama. Galbūt viduje ir buvo pikta, bet išorėje visiškai ne.

-Aišku.- Nebežinodamas ko paklausti atsakiau toliau valgydamas spagečius.

-Geriau sakyk kaip sekas įrašinėti naujas dainas. Baigiu numirt belaukdama kada gausiu paklausyti naujos muzikos.- Amber veidas iškart nušvito prakalbus apie muziką. Tikriausiai todėl, kad ji be jos negali gyventi.

-Vis dar užstrigę toje pačioje vietoje. Su vaikinais vis nesutariame kokia melodija geriausiai tiktų dainai.- Atsidusau.

-Tai gal padarykit kaip nori visi ir sumaišykit visas melodijas į vieną.- Ji pasakė patį paprasčiausią variantą.

-Jei nepavyks susitarti tai tada teks taip ir daryti.-Pritariau keistokai jos idėjai.

-Jau vėloka, visai norėčiau eiti pamiegot.- Amber užsidengusi burna delnu nusižiovojo iš nuovargio.

-Tu eik į kambarį, o aš išplausiu lėkštes.- Paėmęs indus atsistojau ir priėjau prie kriauklės, pirmiausia paleisdamas vandenį iš čiaupo.

-Koks tu šiandien dėmesingas.- Pajutau kaip iš nugaros priėjusi mergina apsikabino mane per kaklą ir pabučiavo į skruostą.

-Stengiuosi.-Akimirkai žvilgelėjau sau per petį sutikdamas jos žvilgsnį.

-Gerai, einu, kol dar neužmigau bestovėdama.- Ji sukikenusi atleido savo rankas ir išėjo iš virtuvės kol aš skalavau paskutinę lėkštę.

Paskubėjęs greitai iššluostyti abi lėkštes ir aš nuskubėjau ten, kur išėjo Amber, nes norėjau pamatyti jos reakciją į staigmeną.

Kambaryje radau ją stovinčią ir besidsirančią aplink. Tikriausiai, šviesplaukė negalėjo patikėti savo akimis, kiek aplinkui save mato šokolado plytelių.

-Louis?- Ji atsisukusi į mane buvo išsižiojusi iš nuostabos.- Ką tu čia sugalvojai?

-Maniau, kad tau patinka šokoladas.- Nusišypsojau sulaukdamas tokio pat atsako.- Tai sugalvojau šiek tiek palepinti savo šviesaplaukę.

-Šitiek aš visą mėnesį nesuvalgysiu.- Nusijuokusi ji per atstumą žiūrėjo į mane kol pats nepriėjau arčiau ir neapkabinau jos.

-Tiesiog labai tave myliu.- Trumpam užmerkiau akis, pajausdamas iš jos sklindančią šilumą.-Nenoriu pyktis ir nenoriu, kad tu ant manęs pyktum.- Ištariau šiek tiek tyliau.

***
Bam, nauja dalis :D VOTE!