Snapchat Friends // L.W.T

29.

# Amber pov. #

-Louis, man jau reikia eiti.-suzyziau kai jis manęs nesiruošė paleisti.

Apdovanojęs trumpu bučiniu atleido rankas.

-Lauksiu sugrįžtant!- man nueinant sušuko ir atsisukusi pamojau jam ranka iki kol manęs už jos nepagriebė Zara.

-Nagi, pavėluosim į lėktuvą.

-Nepavėluosim ir neskubink manęs.- priėjusi prie stuardesės padaviau jai patikrinti bilietą ir jį netrukus atgavau atgal.

Po keletos minučių jau sedėjau savo vietoje. Šiek tiek apsidairiusi radau tuos pačius pažįstamus veidus, su kuriais dirbu.

-Tikrini ar visi musiškiai susirinko?- nusišypsojo šalia sėdinti Zara.

-Panašiai, nors šiaip tai man nuobodu.- dar labiau atsiguliau kėdėje.

Kai atsisukau draugė laikė delne veidrodėlį ir bandė pasidažyti blakstienas arba tik jas paryškinti.

Kumštelėjau jai į šoną taip sutrukdydama ir jos ranka pasislinko į šoną.

-Ką tu padarei?- mergina atsisuko į mane ir tada pamačiau ant jos žando atsiradusią juodo tušo dėmę.- Per tave man pusę veido reikės valyti.

***

Pro langą kas akimirką keitėsi spalvos, o vaizdas išliko maždaug toks pat. Plačiose gatvėse buvo šimtai žmonių, kažkur skubančių. Kone visi pastatai buvo milžiniški dangoraižiai, rėžiantys dangų.

Limuzinui sustojus netoli pastato durų atsidariau dureles ir išlipau laukan. Pažvelgiau į viršų ir vaizdas užgniaužė kvapą.

-Dar niekada nemačiau nieko panašaus.-pasakiau ir Zara įsikibusi man į parankę privertė atkreipti dėmesį į realybę.

-Kolkas. Na, jau gal eime.- paskatino mane eiti reikiama kryptimi.

Įėjus į viešbutį iškart atkreipiau dėmesį į viduryje stovintį fontaną. Gal ir nebuvo jis auksinis, bet fontaną viduje ne kasdien pamatysi.

Kol Zara pasakė mūsų pavardes registratūros darbuotojui spėjau apžvelgti keletą įdomių detalių.

-Štai tavo kambario raktas.-įspraudė jį man į delną, kurį pravėrusi pamačiau numeriuką.

-Du šimtai trečias? Čia tikriausiai nemažai aukštų.

-Mano kambarys šalia, reiškia nepasiklysi.

-O kas tau sakė, kad žadu?-susiraukiau.

-Čia buvo tik spėjimas.

-Spėjimus pasilik sau. O dabar jei rimčiau tai parodyk kaip kambarį susirast.- Zara sukikenusi nusivedė mane iki lifto, kuriuo pakilome į dvidešimtą aukštą.

Kažkaip sugebėjusi atsirakinti kambario duris atsiradau jame. Keisčiausia tai, kad mano lagaminas čia atsirado anksčiau už mane.

Visų pirma nuėjau apžiūrėti savo apartamentų, kurie buvo ganėtinai nemaži. Erdvus miegamasis su plačia lova, vonios kambarys ir dar vienas kambarys panašus į svetainę.
Visur tvyrojo šviesios spalvos ir tai suteikė jaukumo.

Labiausiai iš čia esančių baldų man patiko baltas minkštas kilimas, primenantis meškos kailį. Atsisėdusi ant jo nusiaviau batus, kurie jau spėjo suspausti man pėdas. Padariusi pirmą nuotrauką ją išsiunčiau Louis.

***

-Pasiruošei?- į kambarį įlėkė Zara. Nelabai supratau, ką ji turėjo omeny.

-Kam?- paklausiau nutaisiusi žvilgsnį iš kurio ji turėjo suprasti, kad nenutuokiu apie ką ji kalba.

-Užmiršai? Taigi žadėjau parodyti centrinį parką.

-Ai, palauk, aš tuoj.- atsiminusi iš spintos, kur jau susikroviau rūbus, išsiėmiau megztinį ir užsivilkusi jį pasiėmiau telefoną.

Įšokusi į kedus užrakinau duris.

-Gerai, galim eiti.

Išėjus iš viešbučio prie jo buvę keli paparacai ėmė mus fotografuoti. Nesitikėjau sulaukti tokio dėmesio taip greitai.

Sekiau paskui Zara, kuri atrodo net nekreipė dėmesio į kitus žmones.

Atsiplėšusios nuo žurnalistų galėjome sulėtinti tempą.

-Jie turbūt visą dieną prastovėtų prie viešbučio paradinių durų laukdami, kol kas nors išeis.-Zara pavartė akis.

-Ar visada taip?

-Dažniausiai tik New York'e. Nesijaudink, įprasi.

Nieko nebesakiusi ėjau besidairydama į šalis. Vakarinis dangus dar niekad neatrodė toks
ryškus kaip dabar.

Centrinis parkas buvo tikrai įspūdingas savo dydžiu. Dabar aišku, kodėl ji norėjo parodyti man būtent šią vietą.

Zara netikėtai pagriebusi mane už rankos galva parodė ženklą link kitoje pusėje esančios kavinukės, kurios pavadinimo iš toli neįstengiau įžvelgti.

Sustojau vietoje ir dar kart pažvelgiau į pilkų plaukų draugę.

-Ir?

-Kuri paskutinė atbėgs, ta sumokės už užsakymus. Tinka?- nekantriai trypčiodama vietoje laukė atsakymo.

-Gerai.- vos man spėjus ištarti Zara pasileido bėgti, o man prireikė keletos sekundžių susivokti, kad jau pralaimiu.-Ei, apgavikė!

Pradėjusi skuosti paskui draugę nespėjau jos aplenkti ir jau buvau prie kavinukės durų.

Uždususi nuo bėgimo bandžiau sugaudyti kvapą. Seniai taip nebėgau.

-Taip nesąžininga.-sukryžiavau rankas.

Zara pradėjo juoktis, bet netrukus nustojo.

-Dabar tu moki už mano kavą.- pravėrė pastato duris kartu kviesdama į vidų ir mane.

♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧
Hello, everybody :)
Šita dalis truputį kitokia, bet tikiuosi patiko :)
(Smagu, kad susitikome facebook'e :DD)
Tai tiek žinių, laukit tęsinio :D