Po to karto kai dingo mano nuotraukos tikrai nemaniau, kad tai gali pasikartoti ir vėl. Po to kai Zara man pranešė apie tai, supanikavau. Agentūros vadovė tikriausiai jau pastebėjo, kad nėra mano nuotraukų iš dviejų fotosesijų ir galvoja, kad aš jas praleidau. O tai reiškia, kad Diana lenkia mane netgi dviejais žingsniais.
-Ką dabar darysi?- Zara prisėdo šalia manęs ant sofos ir pažvelgė man į akis. O tai privertė mane dar kartą apmąstyti visą situaciją.
-Nueisiu ir pakalbėsiu su Diana, nes aš esu įsitikinusi, kad čia jos darbas.-Staigiai pakilusi nuo sofos kartu pagriebiau ir savo telefoną.
-O jeigu tai padarė ne ji?- Draugė, kuri pati neseniai tikėjo, kad naujokė man atnešė visas bėdas netikėtai suabejojo.- Tiesą pasakius, mes neturime jokių įrodymų.
-O kaip vaizdo įrašai, juk kiekvienoje patalpoje yra kameros.-Atsisukau į ją lėtai nuo sofos paimdama savo rankinę, kurią nusipirkau prieš porą dienų.
-Tokiu atveju jeigu iš Dianos nesužinosi nieko naujo, reikės eiti pas vadovę ir prašyti leidimo peržiūrėti kamerų įrašus. Kitos išeities nėra.- Jai pasakius minutėlę patylėjau ir tada nieko nepasakiusi išskubėjau ieškoti garbanės.
Kadangi žinojau kur ji dažniausiai leidžia laisvas minutes agentūros pastate, nuskubėjau to kambario link. Paskutinį kartą susiėmusi taip, kad neatrodyčiau silpna ar greitai partrūkstanti, giliai įkvėpiau ir atidariau kambario duris. Į mane akimirksniu atsisuko žmonių akys, o aš svarbiausia, suradau kur sėdi Diana. Atrodo, kad ji buvo pačiame dėmesio centre, mat aplink ją sėdėjo apie dešimt merginų. Pamačiusi mane ji su šypsena pasisveikino ir tai manęs vos neišmušė iš vėžių. Kaip ji po tokio savo elgesio dar gali taip ramiai vaidinti draugišką?
-Diana, gal galim minutėlę pakalbėti?-Stengiausi bent jau prie kitų žmonių neparodyti kokia įniršusi esu.
-Žinoma.- Lyg visiškai nenutuokdama kodėl to prašau ji paliko merginas ir paskui mane nusekė i koridorių.
Uždariusi kambario duris ji atsistojo tiesiai prieš mane ir tik kelias sekundes pažiūrėjus į mane nuo jos veido dingo šypsena.-Kas nutiko? Ar radai kur dingo tavo nuotraukos?
-Neradau, todėl čia ir atėjau, kad sužinočiau tai iš tavęs.-Rankas sunėriau ties krūtine ir dabar visai su panieka ir ryžtu sužinoti žvelgiau į garbanotų plaukų merginą.
-Tik nesakyk, kad įtari mane.- Ji susivokusi perbraukė ranka per savo plaukus.- Kaltini mane vien dėl to, kad aš naujokė ir tu nenori, kad užimčiau tavo vietos.
-Negalvok niekingų pasiteisinimų. Aš žinau, kad visos bėdos agentūroje man prasidėjo tada kai tu į ją įžengei.-Šiek tiek pakėliau balsą.- Nemanyk, kad kai agentūros vadovė sužinos tu nenukentėsi.
-Apie ką tu kalbi?!- Ji užklykė tam, kad pertrauktų mane.- Juk sakau, kad ne aš paėmiau tavo nuotraukas!
-O kaip tada paslėpta mano suknelė? Ji dingo būtent tą dieną kai tu dalyvavai savo pirmajame agentūros kolekcijos pristatyme. Tai buvo pats pirmas kartas kai kažkas panašaus man nutiko.
-Ir vien todėl tu manai, kad yra logiška kaltinti mane?- Ji įsižeidusiu balso tonu atsitraukė dar per žingsnį nuo manęs ir vėl pirštais perbraukė per savo plaukus lyg neturėdama ką pasakyti.- Tu bent supranti kokie tai rimti kaltinimai?
-Žinoma, juk nesu durna.- Tikriausiai pirmą kartą per šiuos metus pavarčiau akis.
-Ir vistiek drįsti kaltinti žmogų neturėdama jokių įrodymų? Va čia tai viršūnė.
-Abi, staigiai į mano kabinetą!-Išsigandusi netikėtai atsiradusio balso apsisukau ir pamačiau pačiame koridoriaus gale stovint agentūros vadovę. Ji vienoje rankoje laikė aplankalą su dokumentais, o kita buvo šiek tiek pasirėmusi į sieną. Taip pat Liza metė piktą žvilgsnį mano pusėn, kas aiškiai išdavė, jog ji tikrai pikta.-Galėsit viską išsiaiškinti ten.
-Nėra čia ką aiškintis.- Pirmoji vadovę nusekė Diana, tad man tiesiog liko slinkti iš paskos, kad ir kaip mielai norėčiau dabar grįžti namo ir pasislėpti nuo visos šios nemalonios situacijos, jos priežastis ir kaltininką dar reikėjo išsiaiškinti. Nors aš ir įsitikinusi, kad tai Dianos darbas.
Atsidūrus vadovės kabinete ji mums abiejoms liepė prisėsti. Taigi, nenorėdama dar kaip nors jos supykdyti padariau kaip man pasakyta nors ir nelabai norėjau sėdėti per žingsnį nuo garbanės.
-Amber, man fotografas pasakė, kad dingo tavo dviejų fotosesijų nuotraukos. Mes nieko kolkas nežinome, todėl negalime nieko kaltinti.- Vadovė kalbėjo ramiai.
-Mano nuomone, akivaizdu, kad Diana paėmė mano nuotraukas.
-Tu neturi pagrindo kaltinti mane!- Šalia sėdinti mergina man paprieštaravo.
-Aš prašau jūsų leidimo peržiūrėti kamerų įrašus.- Kreipiausi į Lizą.
-Tegul žiūri, manęs tai neliečia.- Diana nusuko galvą į kitą pusę, vengdama pažvelgti į mane. Kaip ji gali taip drąsiai šitai pareikšti?
-Tada einam ir greičiau užbaigiam šį skandalą.- Vadovė pakilusi iš vietos vėl pirmoji išsiruošė išeiti.
Akimirksniu atsistojusi priėjau prie vadovės, kol tuo tarpu garbanė vis dar sėdėjo nusisukusi. Kokia užsispyrus.
-Diana, tu irgi turi eiti.- Vadovei pasakius ji pagaliau pasikėlė nuo kėdės ir vis dar vengdama į mane pažvelgti ėjo iš paskos tylėdama.
Po keletos minučių atsidūrėme tikriausiai tolimiausiame pastato kampe, mat ten atokiausioje vietoje buvo kambarys, iš kurio apsaugos darbuotojai gali laisvai per kameras stebėti kas dedasi aplink. Ant medinių kambario durų buvo užkabintas užrašas skelbiantis, kad čia pašaliniams įeiti draudžiama.
Pabeldusi į tas duris Liza jas pati atidarė ir mes kartu su ja užėjome vidun. Prie milžiniško stalo, apkrauto daugybės ekranų sėdėjo du vaikinai apsirengę saugos darbuotojų uniformas. Šie pažvelgė į mus ir vienas iš jų, tas kuris atrodė vyresnis, atsistojo ir pasisveikino su vadove.
-Kokiu reikalu atėjote?
-Mums reikia pažiūrėti porą vaizdo įrašų, kad sužinoti kur dingo nuotraukos.- Liza pasakiusi jam papasakojo smulkesnes įvykių detales, pagal kurias šis visų pirma rado ankstesnį vaizdo įrašą.
-Hm, keista, bet šitame įraše trūksta vienos laiko atkarpos. Matote, čia kampe rašo laiką, o vaizdelyje matosi kaip fotografas atneša albumą.- Vaikinas pirštu parodė į tikslų laiką.- O paskui kadras staigiai pasikeičia, kadangi fotografas staigiai dingsta ir laikas skiriasi apie dešimt minučių.
-Tai pradingusios vaizdo atkarpos neįmanoma atkurti?- Paklausiau vildamasi, kad šiandien kažkas bus įrodyta.
-Tuo metu tikriausiai neveikė kamera, tad vaizdo atkarpa niekada ir neatsiras.-Pasakęs jis peržiūrėjo dar keletą vaizdo įrašų kol rado vieną patraukusį jo dėmesį.-O čia tikriausiai kitų nuotraukų dingimo scena.
Vaizdo įraše buvo matyti kaip fotografas benešdamas nuotraukas jas netyčia paleido iš rankų ir jos visos pabiro ant grindų. Jis jas surinko, tačiau ne visas. Keletą nuotraukų paslydo po spintele ir jis jų nepastebėjęs ten jas ir paliko. Ir tik pamanykit, ten būtent mano nuotraukos!
-Palaukit, paskambinsiu fotografui.- Liza išsitraukusi telefoną iš savo mažytės rankinės, paspaudusi kelis kartus ant ekrano pridėjo telefoną prie ausies.
Pasakiusi vaikinui kur ieškoti nuotraukų, ji šiek tiek palaukė ir tada atsisukusi į mane pranešė:
-Jis rado tas nuotraukas.
***
Čia ir vėl aš :)
Įsivaizduojat, matkės standartizuotą išsilaikiau geresniui pažymiui (netgi aštuonetui) negu mano metinis matkės vidurkis :D
Ir norėčiau paklausti kokie maždaug jūsų antrojo pusmečio pažymiai? Ar esate jais patenkinti?
(aš kai kuriuos pažymius šią savaitę dar pasitaisiau, tad likau patenkinta savimi)
Taip pat, ačiū, kad skaitote :)
CZYTASZ
Snapchat Friends // L.W.T
Fanfiction-Tiesa drąsa?-paklausė Liam. -Drąsą.- nė nemirktelėjęs atsakiau. -Hmmmm...- per snapchat parašyk kam nors. -Pfff, lengviau nebūna.- pasakęs jau siekiau ant stalo gulinčio telefono, bet jį man iš panosės atėmė Liam.- ei! -Nepasakiau geriausios dalies...
