Snapchat Friends // L.W.T

36.

# Amber pov. #

Kai pasiekėme Paryžių dar nebuvo spėjusi įpusėti diena, tad laiko turėjome užtektinai.

Vos išėjus iš aerouosto atsivėrė nuostabus miesto vaizdas. Atrodo, kad patekau į rojų, nes viskas aplinkui buvo taip išpuoselėta ir nuostabu.

-Na, kaip vaizdas?- pajutau kaip esu apkabinama tvirtų rankų iš nugaros.

-Vis dar negaliu patikėti.-neslėpiau savo džiaugsmo. Atsisukau į Louis ir savo rankomis apsivijusi aplink jo kaklą suliečiau mūsų lūpas. Jam pagilinus bučinį neleidau ilgai tam užsitęsti, nes mes kaip ir viešoje vietoje.

-Galėčiau bučiuoti tavo saldžias lūpas visą dieną.- sušnabždėjo prie pat ausies sukeldamas malonų jausmą.-Ir ne tik jas.- tai, ką jis kątik pasakė atsispindėjo jo akyse. Jo mėlynos akys taip svaiginančiai žibėjo meile. Atrodė, kad bet kuriuo momentu galėčiau nualpti.

-Nagi, Lou, negi taip ir praleisim laiką stovėdami čia?- nekantraudama paklausiau ir tai sukėlė plačią šypseną jo veide.

-Ką nori pamatyt pirmiausia?-vis dar tvirtai laikydamas mane paklausė.

-Nežinau daug įžymių vietų Paryžiuje.- patrukčiojau pečiais.

-Tada tau teks pasikliauti manim.-mirktelėjo ir dar kart mane pabučiavo.

-Gal pirma nusivesk mane kur nors pavalgyt, nes aš jau rimtai išalkau.

Jis sukikenęs paėmė mane už rankos ir pradėjo vestis viena kryptimi. Net nesinorėjo važiuoti taksi, nes oras buvo visai šiltas.

Louis įsijautęs pasakojo man apie Paryžių ir ką yra jame nuveikęs. Keista, kad jis ir turėjęs kelias merginas su nei viena iš jų kartu nekeliavo į meilės miestą. Kita vertus, džiaugiuos, kad su manim tai padarė.

Praėjus siaurute gatve, apsupta senovinių pastatų, Louis sustojo ir leido man pažvelgti į iškabą. Ant jos buvo kavinukės pavadinimas, bet jo neįskaičiau, nes nemoku prancūzų kalbos.

-Aš prancūziškai nemoku.- šyptelėjau jam.

-Na, aš irgi.- atidaręs siaurutes stiklines duris pirma praleido įeiti mane.

Iškart užuodžiau maisto kvapą. Jei gyvenčiau Paryžiuj tai tikriausiai kasdien eičiau papietaut į miestą.

Louis išrinko mums staliuką prie lango ir atsisėdo prieš mane.

-Pirmą kart Paryžiuj?- šiek tiek nustebau nuo tokio klausimo. Manau turėtų būt akivaizdu, kad taip.

-Taip, kai gyvenau su tėvais daug nekeliaudavome.- paėmusi meniu apžvelgiau angliškus valgių pavadinimus.- Tiesą sakant nebuvau išvykusi toliau šalies sienos.

Louis šyptelėjęs padėjo savo delną ant mano.

Kol atėjo padavėja spėjau žvilgsnį užmesti į aplinką. Nors kavinukė ir nebuvo labai didelė čia buvo ganėtinai jauku. Kitoje patalpos pusėje sedėjo keletas žmonių, bet jie į mus nekreipė dėmesio.

-Kaip atradai šią vietą?-norėdama pratęsti pokalbį paklausiau.

-Klaidžiojau mieste ir netyčia radau.

-Sakai klaidžiojai?-nusistebėjau.

-Jei tiksliau tai pasiklydau.-privertė sukikenti.-Maniau, kad kiti vaikinai eina už manęs, bet pasirodo ne.

-Ir kas buvo tada?

-Nežinau, kaip, bet mane rado Niall. Arba jis tik atsekė pagal maisto kvapą.