Snapchat Friends // L.W.T

30.

Stovėdama netoli stalo, apkrauto visokiais įmantriais patiekalais, dairiausi po salę. Zara jau turėjo būti čia, bet jos nesimatė, arba tik aš nemačiau.

Nors žmonių nebuvo sausakimša, įžvelgti negalėjai beveik nieko, išskyrus iš toli šviečiančius baltus padavėjų kostiumus. Vienam iš jų priėjus su padėklu pasiėmiau šampano taurę. Laikydama ją rankoje toliau žvalgiausi po žmones ir beveik nemačiau pažįstamų. Nesuprantu, kodėl į tokius renginius daugiausiai kviečiami žmonės, kurie atrodo niekuo nesusiję su modelių agentūra kurioje dirbu.

-Į ką taip žiūri?-supratusi, kad klausimas skirtas man atsisukau link garso šaltinio.

-Tavęs laukiu, ko tu taip ilgai?

-Čia ne aš ilgai, o tu per anksti susiruošei.-nusišypsojo Zara ir pas ją taip pat netrukus atsirado taurė putojančio šampano.

Pajautusi šiokią tokią vibraciją atsiminiau, kad pasiėmiau telefoną su savimi. Pasidėjusi taurę ant stalo krašto išsiėmiau jį iš dailaus ryškiai raudonos spalvos rankinuko.

-Tu rimtai?- Zara pažiūrėjo į mane ir atsiduso.

-Nu aš kitaip negaliu, man reikia susisiekimo su pasauliu.- padariusi kelias nuotraukas kuriose matėsi prabangus viešbučio interjeras nusiunčiau jas Lilly. Gaila, kad ji dabar negali čia būti.

-Dabar jau gali grįžti?- iš mano rankų ištraukusi telefoną įsidėjo į vidinę savo švarkelio kišenę.-Atiduosiu vėliau.

-O gal man jo reikia dabar.- bandžiau ją įkalbėti, bet tai nelabai įmanoma.

-Ne, nereikia. Dabar tu viešbutyje turėtum mėgautis renginiu. Visi kiti palauks.

-Per tave vėl pagalvos, kad juos ignoruoju.

-Ką?

-Draugus, ką daugiau.

-Paaiškinsi tada.-patrukčiojo pečiais ir supratau, kad ilgai neatgausiu savo turto.

-Žiūrėk, ar ten tik ne Cameron Dallas?- šiek tiek truktelėjo mane į šoną ir visai netyčia užkliudžiusi savo pačios padėtą taurę numečiau ją ant žemės. Tiksliau ji nukrito ir sudužo. Garsas buvo toks, lyg kažkas būtų išdaužęs langą. Į mus atsisuko nemažai žmonių ir stengdamasi neparodyti susigėdinimo nusisukau į kitą pusę ir sukandusi dantis pažiūrėjau į draugę, kuri taip pat bandė apsimesti, kad nieko neįvyko.

-Ar jie vis dar žiūri?-tyliai sušnabždėjau.

-Nežinau.-sulaukiau tokio pat tylaus atsakymo.

Gerai, kad neilgai trukus prisistatė moteris su tvarkytojos uniforma ir surinko visas šukes nuo šviesių grindų.

-Merginos, štai kur jūs!- iš minios išėjusi pasirodė agentūros vadovė- Liza. Net juokinga kiek laiko man prireikė atsiminti jos vardą.

Kaip ir tikėjausi buvome nuvestos į patį vidurį. Teko pašnekėti su daug pirmą kart man matomų svečių.

Zarai pasakiusi, kad išeinu pasprukau iš salės. Neįsivaizduoju kaip kas nors galėtų ten praleisti pusę dienos, jei man jau po dviejų valandų pasidarė nuobodu.

Grįžusi į savo apartamentus nusimečiau batus tarpduryje, o pati iš to nuovargio sugebėjau tik persirengti ir griūti į lovą miegot.

Pajautusi purtymą atmerkiau akis ir prieš save išvydau Zarą. Ji buvo su tais pačiais rūbais.

-Pala, kiek valandų?-atsisėdusi paklausiau.

-Po dvyliktos.-paprastai atsakiusi įsitaisė ant mano lovos.