Snapchat Friends // L.W.T

54.

Šiandien ryte vos tik atsikėlusi suskubau pavalgyti pusryčius nors į agentūrą ir nereikėjo. Ir tik man spėjus tai padaryti telefoną užplūdo skambučių virtinė. Visų pirma, skambino mano brangiosios draugės, kurios neva jau grįžo iš Havajų. O kiek įspūdžių jos norėjo pasidalinti! Man teko netgi visą valandą klausytis labai ilgo pasakojimo beveik neturint galimybės įsiterpti tarp jų trijų. Ką galiu pasakyti- nesimatėm tikrai ilgai.

-Kokia tu šiandien ankstyva.- Į virtuvę atėjo jau apsirengusi Zara ir pamačiusi, kad prie ausies laikau telefoną ji dar tyliau paklausė.- Su kuo kalbi?

-Su draugėmis.- Man atsakius pilkaplaukė supratusi linktelėjo galva ir tada nuėjo užsikaisti kavos, o aš ją įdėmiai stebėjau.

-Gersi arbatos?- Kelioms sekundėms atsisukusi mergina palaukė kol aš linktelėsiu, o tada vėl nusisuko į virtuvės spintelių pusę.

-Gerai, pakalbėsime kitą dieną.-Pabaigusi pokalbį pastebėjau, kad praleidau kelis Louis skambučius, tad šįkart nusprendžiau jam perskambinti.

-Su Louis jau kalbėjai?- Zara pasiteiravo prieš mane padėdama puodelį, pilną karštos uogų arbatos. Tokios, kokią mėgstu.

-Kaip tik dabar skambinu jam.- Po dar keletos sekundžių kitame telefono gale pasigirdo Louis balsas.

-Ei, tu pagaliau atsiradai!- Jis džiaugsmingai sušuko.- Ar draugė tavim gerai rūpinasi? Jeigu kas blogai tu man iškart pasakyk ir aš viską išspręsiu.

-Labas ir tau.- Sukikenau kai jis taip greitai sumalė žodžius.- Dėl nieko nesijaudink, turėjau mažyčių problemų agentūroje, bet viskas greitu metu turėtų išsispręsti.- Atsidusau.

-Tikiuosi, kad taip ir bus.

-O kaip reikalai tau ir vaikinams?- Nukreipiau pokalbį kita linkme.- Mačiau keletą nuotraukų iš praėjusio koncerto. O jos tikrai atrodo puikiai.

-Visas turas einasi puikiai. Kaip tik dabar važiuojame į Švediją. Be to, gal norėtum, kad ką nors tau nupirkčiau?

-Pavyzdžiui ką?- Paklausiau svarstydama ko labiausiai norėčiau.

-Nežinau, gal kokį plaukų džiovintuvą?- Jam pasakius vos nenusijuokiau.

-Geriau parvežk man kokį šaliką, jo man labiausiai prireiktų. Žinai, nes kitaip rudenį sušalsiu.

-Gerai, tada išrinksiu tau patį gražiausią!

-Aha, o aš tau paskambinsiu vakare, nes dar prižadėjau pakalbėti su Lilly.- Pasistengiau greičiau užbaigti pokalbį, nes Zara kiek nejaukiai atsisėdo prieš mane, stengdamasi nesiklausyti mūsų pokalbio.

-Perduok jai linkėjimų nuo mūsų visų!

-Būtinai, o tu vaikinams nuo manęs!

-Tada iki greito.- Jis atsisveikino.

-Iki. Apkabinu ir bučiuoju.-Pati nusišypsojusi vėl paspaudžiau raudoną mygtuką.

-Dar niekada negirdėjau, kad taip sakytum.- Zara nusistebėjo ir alkūnėmis atsirėmė į stalviršį.- Ak, ta meilė!

-Baik čia stebėtis, taigi ir tu turi vaikiną pašonėje, tik man vis dar nesakai kas jis.

-Nes dar šiek tiek ankstoka.- Besiklausydama gurkštelėjau arbatos.- Bet aš jau žinau, kad jis yra tas žmogus, kurio ieškojau.

-Iš ko sprendi?- Pasidomėjau.

-Na, jis labai rūpestingas. Kasryt mane pasveikina parašydamas žinutę. Nuolatos man į namus atsiunčia gėlių.

-Tai štai iš kur jos.- Atsiminusi apie gėles atsisukau ir pro atviras duris pamačiau jas kitame kambaryje gražiai pamerktas į permatomą stiklinę vazą ir pastatytas ant stalo.

-Įsivaizduoju kokie mūsų vaikai bus gražūs.- Zara  svajingai pasakė ir aš nuo tokių jos žodžių vos neišspjoviau geriamos arbatos.

-Kodėl žiūri taip toli į ateitį?

-Visai netoli! Gali būti, kad už poros metų jau turėsiu bent vieną mažylį.- Ji tai ištarė su tokiu džiaugsmu, jog net ir aš ją tokią laimingą mačiau pirmą kartą.

-O nebijai, kad dėl to teks kurį laiką nedirbti agentūroje? Juk pati sakei, kad tu dievini šį darbą.

-Šeima man kur kas svarbiau nei kažkoks tai darbas. Beje, juk aš ne jaunėju, tad praleidus savo šansą galiu kito nebesurasti.- Ji visiškai rimtai pasakė ir tada mįslingai pažvelgusi į mane pridūrė.- Na, o ką tu šia tema galvoji?

-Ką turi omenyje?

-Kada nori sukurti savo šeimą?

-Tikrai ne taip greitai, kaip tu planuoji tai padaryti.- Užtikrinau draugę.- Galbūt niekada ir neištekėsiu

-Nekalbėk taip.- Zara suprato kodėl tai pasakiau ir uždėjo savo delną ant manojo.- Louis tikrai su Danielle išsiskirs, nes tave myli.

-Niekas nežino kaip bus, bet tikiuosi, kad viskas išeis į gerą.- Pasakiau ir tada pridėjau.- Nežinau ar Louis turės kantrybės ilgai laukti kol aš norėsiu turėti vaikų.

-Negi planuoji laukti iki tada kai tau sueis keturiasdešimt?- Ji kone išsigandusi pažvelgė į mane.

-Ne, tik iki maždaug trisdešimties.- Patrūkčiojau pečiais.

-Tu gal išprotėjai?- Zara išsižiojo nustebusi.- Tada Louis visai nebebus jaunas. Ar bent atsimeni jūsų metų skirtumą?

-Nustok panikuoti.- Pavarčiau akis.- Taigi čia tik mano mintys.

-Įsivaizduok, tavo vaiko mokyklos draugai tave laikytų jo močiute.

-Nebūčiau pati pirmoji tokia.- Ramiai pasakiau.- Šiais laikais dar ne tokių dalykų pasitaiko.

-Aš tikiuosi, kad tu dar persigalvosi.- Mergina paėmusi nuo stalo jau ištuštėjusius puodelius padėjo juos į kriauklę.

-Abejoju.

Iš kito kambario pasigirdo melodija ir Zara prabilo:

-Kažin ar čia jis skambina?- Nusišypsojusi ji išėjo iš virtuvės, o aš atsiminiau, kad ruošiausi skambinti sesei, nes seniai su ja nekalbėjau. Todėl nieko nelaukdama paspaudžiau telefone skambinimo mygtuką.

-Klausau?

-Labas rytas!- Džiaugsmingai pasisveikinau.

-Tai ne - vakaras!- Lilly sarkastiškai užriko ir man vos ausies būgnelis nesprogo. -Spėk kas nutiko?!

-Kas? Pagaliau išmokai daugybos lentelę?- Ir aš sugalvojau pajuokauti.

-Nespank.- Sesuo nusijuokė.- Tėvai man leido nusidažyti visus plaukus!

-Eik tu sau, tai kada dažysi?- Paklausiau svarstydama kokia spalva jai tiktų.

-Jau tai padariau.- Man vos apatinis žandikaulis nenukrito.- Įsivaizduok kokie jie rožiniai!

-Negali būti... Atsiųsk man nuotrauką į Snapchat.

-Tuoj, paieškosiu gražesnės.

-Beje, kol neužmiršau noriu perduoti tau gražius linkėjimus nuo 1D vaikinų.

-Aš tau irgi norėčiau perduoti nuo Niall.- Po kelių sekundžių suvokiau ką ji pasakė.

-Pala... Tu su Niall palaikai ryšį?..

***
Nors kitos dalies dar neparašiau, galiu pasakyti, kad joje išaiškės vienas dalykas :)

Ačiū, kad skaitote!