Snapchat Friends // L.W.T

19.

# Amber pov. #

Apieškojusi beveik visus namus vis dar neradau Louis. Kur jis galėtų būt?

Man vėl grįžus į virtuvę pastebėjau čia jau atsiradusią Danielle. Ji buvo nusisukusi į spintelę ir turbūt kažką gamino.

-O kur Louis?-paklausiau atsisėsdama ant baro kėdės.

-Sakė turi reikalų, tad anksti išvažiavo.-net neatsisukdama į mane atsakė.

Turbūt išvažiavo su vaikinais.

-Ką gamini?- dar kart paklausiau.

-Salotas.-trumpai atsakė.

-Gal reikia pagalbos?

-Jeigu nesunku gali padėt.- išgirdusi jos žodžius nušokau nuo kėdės kojomis paliesdama tvirtą pagrindą.

Priėjusi prie Danielle paėmiau peilį kurį ji man padavė ir ėmiau pjaustyt daržoves.

Anksčiau tikrai nebūčiau pasisiūliusi pati, bet kadangi nėra ką veikti...

-Keista, kad Louis niekada apie tave nepasakojo.- jai pasakius galvoje pradėjau dėlioti atsakymą.

-Na, iš tikrųjų ilgą laiką nežinojau, kad turiu pusbrolį... Bet kai sužinojau pasirodo jis grupės One Direction narys.- pasakiusi nutilau laukdama jos reakcijos.

-Tai kodėl sumanei būtent čia pagyventi?- keistai nuskambėjo Danielle klausimas, lyg ji nenorėtų, kad būčiau pas ją namuose. Na žinoma, o kas norėtų, juk mes iki šiol buvom nė nepažįstamos.

-Pamaniau būtų ne pro šal susipažinti. Ir man pats laikas palikti tėvų namus.

Daugiau ji manęs nebeklausinėjo, tik tylėdama pabaigė pjaustyti svogūną ir sumetė į dubenį. Man padarius tą patį Danielle pagardino salotas prieskoniais.

Kiek supratau valgysim dviese.

Atsisėdome prie stalo taip, kad būtumėm viena priešais kitą.

Lėtai kabinėdama salotas iš lėkštės išsitraukiau telefoną, kuris kaip visuomet mano kišenėje.

Patikrinusi svarbiausias programas nė nepastebėjau kaip lėkštė paliko tuščia ir Danielle išėjo iš kambario.

Išplovusi indą suradau jo vietą ir palikau ten.

-I wanna stay up all night
   And jump around until we see the sun.
   I wanna stay up all night and find a...

-Gal galėtum nedainuot?- net kruptelėjau išgirdusi Danielle balsą.

Asisukau ir pamačiau ją tarpduryje.

-Kodėl?-paklausiau.

-Tiesiog nedainuok.-vėl pakartojo tą patį. Kuom jai nepatinka, kad dainuoju? Negi mano balsas tikrai toks baisus?

-Gerai, einu į kiemą.- tiesiu taikymu nuėjau prie lauko durų ir pravėriau jas.

Kaip mat atsidūriau ryškioje saulės šviesoje. Ranka užsidengusi veidą nuo per ryškių spindulių nusigavau iki kieme esančios vienos iš kėdžių.

# Louis pov. #

Vos išėjęs iš pastato apsidairiau ar kur nors nėra žurnalistų. Mano laimei jų nė iš tolo nebuvo matyti.

Patraukęs už rankenos atsidariau duris ir įlipau į automobilį.

Pasakius adresą vairuotojas išsuko iš mašinų stovėjimo aikštelės.

Iš kišenės išsitraukiau telefoną ir pasijungęs mobiliuosius duomenis paspaudžiau ant snapchat programėlės.

Parašiau žinutę Amber:

~LTommo~: labas rytas :)

♡AmberKollins♡: labas, ko taip anksti išlėkei?

~LTommo~: na žinai, reikalai ir panašiai

♡AmberKollins♡: mhm, kažin kokie? :D

~LTommo~: paprasti :D

♡AmberKollins♡: tai pasakyk :)

~LTommo~: ateis laikas sužinosi

♡AmberKollins♡: nu, bet aš noriu dabar :D

~LTommo~: nesakysiu dabar :P

♡AmberKollins♡: tai gal bent užuomeną duosi?

~LTommo~: nea :D

♡AmberKollins♡: tada aš tave užknisiu klausinėdama :D

~LTommo~: sekmės :D

♡AmberKollins♡: Ačiū

♡AmberKollins♡: gal tada pasakysi kada grįši?

~LTommo~: vėlai, geriau nelauk :)

♡AmberKollins♡: o kas tau sakė, kad lauksiu? :D

~LTommo~: o kodėl gi ne?

♡AmberKollins♡: nes pats kątik taip pasakei :D

# Amber pov. #

Visą dieną paslampinėjus po namus nieko gero nenuveikiau. Kaip ir per kiekvienas vasaros atostogas, tik vienas skirtumas- nereikės grįžti į mokyklą. Taip keista pagalvojus, kad galbūt kai kurių žmonių su kuriais susitikdavai vos ne kasdien tikriausiai nebepamatysi. Jau dabar spėjau jų visų pasiilgti.

Gavusi dar vieną žinutę iš Aceline atsisveikinau su ja ir užrakinusi padėjau telefoną į šalį. Prieš padėdama dar spėjau pažiūrėti kiek valandų.

Jau gan vėlu, o Louis dar ne namuose. Taip kaip ir sakė.

Persivertusi ant kito šono patogiau įsitaisiau ir užsimerkiau.

Išgirdusi kažkokį neaiškų garsą prasibudinau. Kiek supratau buvau gerokai užmigusi.

Atmerkusi akis iš pradžių nieko nemačiau kol nepripratau prie tamsos. Tada pastebėjau tamsų žmogaus siluetą prie durų. Į durų staktą atsirėmęs stovėjo Louis.

-Lou, pažadinai.-mieguistu balsu pasakiau.

-Atsiprašau, jei nori galiu išeiti.

-Ne, pabūk, vistiek greit nebeužmigsiu.- atsisėdau lovoje atlaisvindama vietos vaikinui.

Louis lėtai priėjęs prie lovos atsisėdo prieš mane.

Nieko nelaukusi apsikabinau jį. Šitai norėjau padaryt visą dieną.

Šiek tiek atsitraukusi paklausiau:

-Kaip sekėsi tvarkyti tuos super slaptus reikalus?- man pasakius Louis sukikeno.

-Gerai, o ką tu nuveikei šiandien?

-Jeigu ką tai mes ilgai nebendravom, nes buvom dar nepažįstami ir aš nežinojau, kad turiu pusbrolį.-greit viską susakiau.

-Pala, apie ką tu čia?

-Apie tai, kad aš esu tavo pusseserė.-parodžiau kabutes.

-Ai, visai užmiršau.

Kelias minutes abu tiesiog tylėjome. Nežinodama ką pasakyt nuleidau galvą į savo rankas.

-Tai sakei nenori miego?-papurčiau galvą duodama neigiamą atsakymą.-einam.

Paėmęs mane už rankos pradėjo kažkur vestis.

♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧
Stai jums ir nauja dalis :)
Ilgai nekeliau, nes si savaite buvo uzimta, tad rasyma teko atideti.

Ai, zmones tie kurie prase dirty :D pakentekit, bus, bet nezinau kurioje dalyje :)