24.

1.2K 104 7
                                    

# Amber pov. #

Aš ir vėl buvau tame pačiame modelių agentūros pastate. Panašiai kaip praėjusį kartą čia buvo susirinkę merginų, tik šįkart jų buvo mažiau. Nors gavau pranešimą atvykti į agentūrą nesupratau ar čia koks kitas atrankos etapas?

Kas kelias sekundes vis žvilgčiojau į nuotrauką telefone. Šyptelėjusi pakėliau galvą ir pamačiau kažkokią merginą keistai spoksančią į mane. Bet man tai nesutrukdė toliau šypsotis.

-Amber Kollins.- išlindusi pro duris moteris pakvietė mane lyg kokioje ligoninėje.

Atsistojau ir nusekiau paskui ją į erdvesnę patalpą. Čia buvo podiumas ir prie stalo sedėjo ta pati moteris ir pilkų plaukų mergina.

Kadangi iki šiol neužsiėmiau tokia veikla, manęs buvo paprašyta parodyti ką moku. Tiksliau pavaikščioti ant podiumo.

Užlipusi laipteliais ir aukštai iškėlusi galvą pradėjau grakščiai žingsniuoti taku. Priėjusi jo pabaigą sustojau tam tikra poza ir apsisukusi nuėjau atgal.

Vėl atsistojau prieš "komisiją" ir laukiau kol kąnors pasakys. Pilkų plaukų merginą kažką ilgai kalbėjo su agentūros vadove.

-Kaip pradedančiai neblogai, manau galėtumėm pabandyti.- pagaliau prakalbo moteris.

-Tai jūs mane priimate?- nustebusi paklausiau.

-Na, taip.-nusišypsojusi padėjo prieš mane kelis lapus.- pasirašyk.

Paėmusi tušinuką užpildžiau kelis laukelius. Pasigirdo telefono skambėjimo tonas ir atsiprašiusi moteris paliko patalpą.

Baigusi pildyti popierius padėjau tušinuką ant stalo.

-Sveikinu prisijungus prie mūsų.-buvau apkabinta merginos.- Ai, užmiršau prisistatyti, aš Zara.

Pagaliau sužinojau jos vardą.

-Na, mano vardą jau žinai.- pasakiau.

-Tau pasisekė, kad atėjai į šią agentūrą. Čia dirba tikrai draugiški žmonės.

-Iš tikro net negalvojau čia eit, bet mane kaip ir privertė.

Mergina šiek tiek sukikeno.

-Kas?- paklausė.

-Vaikinas.- lyg niekur nieko atsakiau.

-Oi, per daug užsišnekėjau.- pažvelgusi į laikrodį ant sienos pasakė.- Rytoj renkamės čia dešimtą valandą.

-Gerai, ačiū.

-Einam, aš tave palydėsiu.- nusišypsojusi patraukė link išėjimo.

-Iki ryt!- atsisveikinusi įlipau į šalia tako stovėjusį taksį.

Pasakiau vairuotojui adresą ir patogiai įsitaisiusi ant sėdynės išsitraukiau telefoną ir atrakinau jį. Žadėjau Louis parašyt, kad mane priėmė, bet vietoj to nusprendžiau geriau pasakyti jam namuose.

-Panele, jau atvažiavom.- atsitokėjusi nuo vairuotojo balso padaviau pinigus ir išlipau iš automobilio.

Prasmukusi pro vartus nubėgau link durų ir netrukus jau buvau name nusiavusi batus.

Žinojau, kad Louis rasiu virtuvėje, tad patraukiau ten.

Vos jam atsisukus prišokau ir apsikabinau per kaklą. Louis žiūrėjo kiek nustebęs, bet paskui prabilo:

-Tai?-užtempė paskutinę raidę laukdamas atsakymo.

-Mane priėmė!- džiaugsmingai sušukau.

Louis veide sukilo šypsena ir jis pakėlęs mane apsuko ratu.

Mūsų lūpos susijungė ir tai buvo pasakiškas jausmas.

-Sveikinu.-nusišypsojo ir dar kartelį pakštelėjo man į lūpas.

Gal ir būtumėm taip ilgiau stovėję jei ne pasklidęs kvapas.

-Arba man čia taip atrodo arba kažkas svyla.-man pasakius Louis dar kelias sekundes nesuprato. Susiprotėjęs staigiai atšoko ir paėmė už rankenos keptuvę, kurioje jau spėjo "sudegti" blynai.

Žiūrėdama į jį pradėjau juoktis.

-Kodėl visuomet kai bandau pasidaryt valgyt nutinka šitai?- parodė į sudegusius blynus juos išmesdamas į šiukšliadėžę.

-Nes tu per ilgai juos kepini.-pasakiau.- leisk, padėsiu.

Perrėmiau blynų kepimą į savo rankas.

Pajaučiau kaip Louis apsikabino mane iš nugaros prispausdamas prie savęs.

***

Sedėjom dviese ant sofos ir žiūrėjom per televizorių rodomą filmą. Jis nebuvo labai įdomus, bet man tai nelabai rūpėjo. Svarbiausia, kad Louis šalia.

-Tau įdomu?- lyg perskaitęs mano mintis paklausė ranka švelniai perbraukdamas per skruostą.

-Iš tikrųjų tai nelabai.- pažvelgiau į jį.

-Gal paveikiam kąnors kitą?-keistai nusišypsojo.

-Pavyzdžiui ką?-prikandau lūpą. Anksčiau nesu to dariusi.

Apsikabinusi rankomis jo kaklą įsitaisiau ant jo kelių.

Louis tvirtai apsivijo mano liemenį šildydamas jį.

-Mano gražuolė.- nusišypsojau nuo jo pasakytų žodžių.

-Ne, aš tiesiog Amber.-erzinau jį.

-Bet mano.-pajutau jo vieną delną ant savo sėdimosios.

-Louis.- sušnibždėjau.

-Ką?- meiliai paklausė.

Vietoj atsakymo įsisiurbiau jam į lūpas. Jo liežuvis atsirado mano burnoje, o rankos švelniai glostė nugarą. Šiek tiek pasimuisčiau ir Louis sudėjavo per bučinį.

Jo švelnūs rankų judėsiai jaudino mane. Kiekvienas jo prisilietimas - kažkas nepaaiškinamai nuostabaus.

-Va čia tai vaizdelis!- sušvilpė Liam, o kiti vaikinai pradėjo ploti.

Susigėdusi patraukiau rankas nuo Louis kaklo ir pasislėpiau už jo.

-Užmiršom duris užrakinti.- sušnibždėjau vaikinui į ausį.

-Ramiai, ramiai, jūs nieko nematėt.- pradėjo teisintis Louis patvarkydamas mano susiglamžiusią maikutę.

-Jeigu būtumėm atėję vėliau jie...

-Niall, patylėk.- pertraukė jį Lou ir aš sukikenau.

Nulipau nuo vaikino ir prisėdau šalia prisiglausdama. Plaukais šiek tiek užsidengiau veidą, kad nesimatytų iš gėdos paraudonavusio veido.

Žvilgtelėjau į vaikinus ir jie šypsojosi.

-Baikit.- įsikniaubiau Louis į petį.

-Balandėliai, gal dabar jau papasakosit?-paklausė Harry ir tada atsiminiau, kad jie dar nežino apie mūsų su Louis santykius.

♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧♧
Ups :D Šiek tiek per ilgai užsišvenčiau Harry gimšą ir tingėjau pabaigt dalį rašyt :D

Nu žodžiu, vis tiek pabaigiau :D
Jei nesunku pavertinkit :)

Snapchat Friends // L.W.TOù les histoires vivent. Découvrez maintenant