Globėjai (I KNYGA BAIGTA)

II: Kirinas

II: Kirinas

Metus keliauju į misijas. Vienos iš jų pavyksta, vienos ne. Nepriklausomai nuo nesėkmių ar pasisekimų, aš bandau su kiekviena nauja aušra. Misijos po praeitį iš kurių dažnai negaliu su savimi pargabenti jau dabartyje mirusio žmogaus. Žinau, kad niekada žmogus nebus visų galų žinovas. Visada atsiras kažkas, ko nežinai, visada liksi nustebintas ar sužalotas. Ir jei to nepadarys dabartis, taip nutiks praeityje. Anksčiau šių žodžių tvarka būtų susikeitusi vietomis, bet taip jau yra, kai grįžti į vakar vakarą, kai grįžti į trijų metų senumo pirmadienį ar sekmadienį. Taip kartais nutinka. Grįžti į ten, iš kur nei neturėtum išvykti.

Prie riešų pritaisiau savo metalinius antriešius, užsegiau, metalas kaukštelėjo, pasijutau tarsi surakintas nusikaltėlis. Išgėriau pusę butelio vandens ir tai man priminė Ilijaną. Kol segiausi kombinezono petnešas, stebėjau pro atvirą langą ratais riedantį Begalybės traukinį. Ryte visada suspėju pamatyti kaip pradunda bėgiais tiesiai priešais mano miegamąjį. Ratą pakartoja per pietus ir vėlų vakarą. Mano pagalba menka. Beveik viskas buvo mano vyresnio brolio rankose.

Grįžau į centrinio bokšto arsenalą. Iš po stiklo, kur laikome praktiškai visus Melamoro ginklus, paėmiau Machairą* ir užkišau už tam skirto diržo. Prisitaisiau diržų sukryžmintą dėklą nugaroje. Netrukus prie pasiruošimo prisijungė ir kiti trys kariai (mano „Kiro" būrys). Dvi iš jų buvo karės. Šviesiaplaukė Roni, turinti žarsteklio randą ant kaklo laiku keliauja jau pastaruosius penkerius metus. Narsumas tekėjo jos venose. Jos Globėjas pasmerktas amžinam Laiko kryčiui, pažymėjęs merginą Forca Mortal (mirtinos jėgos) ir Tristezos (liūdesio) ženklais. Ant smilkinių aiškiai matėsi ryškūs, juodi ženklai.

Kitaip nei ji, Elarija tebuvo jauna, vienuolikos metų mergaitė, nežymėta, nes po savo tėvų mirties taip ir liko be Globėjo, vienintelė savo amžiaus Laiko trikdytoja. Ji gimė čia, o tėvai neseniai mirė Mandžiūrijoje, kai Japoniją atakavo SSRS. Juodu abu nušovė du Dezertyrai, apsimetę SSRS kariais. Elarijos tėvai žinojo, kuo rizikavo keliaudami į 1945 metus.

Šviesiaplaukė, skaidrių mėlynų akių turėtų lipti ant mažųjų modelių podiumo, bet juk Dievui pasišventusios vienuolės nepaversi uždarbiaujančia kekše. Taip ir su Laiko trikdytojos pašaukimu. Nepamirškime Elono. Tas vaikinas gili rakštis subinėje. Bet nepaisant to, jis gerai orientavosi aplinkoje, neblogas snaiperis ir puikus sugėrovas. Keturiese riešus papuošėme Amžiaus manipuliacijos apyrankėmis, kurios neleidžia laikui žaisti su mūsų amžiumi, kol esame kitame laikmetyje. Į kryžminį dėklą sukišau du Jataganus**.

Elonas šį kartą pasiėmė kelis revolverius su kulkomis, kurių vidus užpildytas Drignės milteliais. Naudojame jas gana retai, todėl laikome giliausiuose ir mažiausiuose arsenalo stalčiukuose. Šie milteliai taikinį nukenksmina akimirksniu sunaikindami visas nervinas ląsteles kelių sekundžių tikslumu. O koks priešas be gabalėlio smegenų? Elarija su Roni prisikrovė Svaidomųjų žvaigdžių***, ir peilių, kelis durklus už diržų. Visi kartu paslėpėme veidus po juodais apsiaustais. Elarija nusekė Eloną. Laiptais nulipau kartu su Roni.

- Šiandien kalbėjo? – rūpestingai pasiteiravo ji.

- Ar traukuliai ir prašymas jį nužudyti skaitosi? - pasitaisiau savo kišeninį laikrodį ant kaklo.

- Jis kalbės, pamatysi, - atsakė vildamasi. Mane tai nuvylė kone labiausiai. O ko tu tikėjaisi, Kirinai? Jam išplovė smegenis. Didžiausias pasiekimas, kad niekas jų iš tos kaukolės dar neištraukė.

Laiko perėjoje, iš kurios visada iškeliauja visi Laiko trikdytojai, Elarija su Elonu jau laikė perpjautus ir kruvinus delnus. Keliaujant laiku vien tik Ilijano dovanoto kišeninio laikrodžio nepakako. Kiekviena misija reikalaudavo tapatybės patvirtinimo, o tai siurbdavo energiją it kokia siurbėlė. Šis kambarys buvo vienintelis iš kurio išvyksi į kitą laikmetį. Stojome į savo vietas. Shield Knot simbolis po kojomis žymėjo keturias laisvas vietas, sujungtas viena tvarkingai besipinančia stora linija. Kvadrato viduje vaizduojamas laikrodis su sekundine rodykle. Kiekvienas iš po drabužių išsitraukėme savo laikrodį. Kiek pamenu, Roni rado pamestą savo tikroje praeityje, Elonas išlošė Velnio namuose, todėl niekada su juo nelošiu kortomis. Prašikčiau paskutinius apatinius. Elarijai paliko vienas iš tėvų.