Globėjai (I KNYGA BAIGTA)

XXVI: Julijanas

XXVI: Julijanas

Momų narve pareikalavau nedarbingumo lapelio. Pats buvau Migdytojas, todėl sergant nesunkiai apibūdinau, kas man darosi. Momas palinkčiojo ir tuoj pat užatspaudavo lapelį, paliko parašą, o tada liepė pasirašyti man. Sukeverzojęs, gavau lapelį ir išėjau lauk.

Tolumoje pastebėjau iš Laiko bibliotekos išeinantį Kiriną, rankoje laikantį kažkokį popierėlį. Vos sugebėjau vaikščioti. Akyse viskas sukosi, todėl netrukus prisėdau ant suoliuko ir giliai įkvėpiau. Netroškau kalbėtis su Kirinu po to, kai smarkiai susikivirčijome, tačiau puikiai žinojau, kad turiu išsiaiškinti, kas vyksta. Laukiau dvidešimt minučių, kol jis praėjo pro mane.

– Palauk, - tariau jam. Kiek palūkėjęs atsisuko į mane. - Kokia padėtis su Ilijanu? - sugrįžo ir prisėdo šalia.

– Jis atsisako imti Jordę į Globėjus. Iš to, ką Viktoras sakė, Ilijanas nenori būti išgelbėtas.

- Tuomet jiems abiems gresia Laiko krytis. Jie priklausys nuo valdžios norų, - nusivyliau. Kirinas išlankstė popierių ir pakišo palei akis.

- Nebent gautume tai, o tada beliktų dar kartą įtikinti mano brolį tapti Globėju.

Paėmęs perskaičiau. Tai Laiko konfideracijos dokumentas. Paprastai jie visi vienodi, bet yra Kolekcionieriaus parašas, o šie taškų bet kur nededa. Trūko dar keturių.

- Pirmąjį Gobliną įtikinsiu, bet su likusiais dviem sau nersiu kilpą ant kaklo, - paaiškino jis. - Tu taip pat nori ištraukti Jordę. Laiko ciklo nuslėpimas neatsieis pinigine bauda, Julijanai, - pažvelgė į mane. Nusukau akis. Greičiausiai išsiaiškino pats arba jam pasakė, už dantų liežuvio nelaikantis Viktoras.

- Ilijanas yra psichopatas ir Laiko žudikas. Jis vienintelis dar gali pasiimti vaiką su defektu. Niekas nenorės užsitraukti prakeiksmo. Tavo broliui, būkim biedni, bet teisingi, nusišikt ar gyvens, ar mirs. Jis depresija sergantis savižudis, kurį tu tikiesi išgydyti, o aš stengiuosi išgelbėti visiškai nekaltą mergaitę, nes tai mano, kaip Migdytojo pareiga. Bet ar pagalvoji, kas bus, jeigu jie taps vienas kito Globėjais? Turiu omeny, tai gali baigtis tragiškai.

- Mums tereikia juos sujungti runomis, o jeigu mergaitei grės pavojus, tai Ilijanas liks uždarytas, o Jordei leisime socializuotis, - jis aiškino visiškai naują, man negirdėtą planą. Turėjau sutikti, kad tai veiksmingas būdas juos abu išlaikyti gyvus ir sveikus.

– Tai kaip gausi tų dviejų parašus? – teiravausi. Pro mus praėjo keli Laiko tramdytojai, todėl kurį laiką tylėjome. Po valandėlės Kirinas kalbėjo toliau.

- Šoksiu į praeitį, kai Meinardas Faunas dar nebuvo Laiko Kriminologas.

- Su Lunatiku turėsi bėdų. Jo priešistorė tolima. Dar kartą negali rizikuoti šuoliu toliau nei penkeriais metais atgal. Pastarieji metai Lunatiko nepakeitė. Teks knistis giliau.

- Kai keliavau su Elarija ieškoti Viktoro, mačiau vieną keistą ne visai logišką dalyką. Viktoras atidavė surinktą Laiką Lunatikui, - prisipažino jis. Kirinas priklausė valdžiai, tik užėmė šiek tiek žemesnes pareigas, bet kažkodėl manimi pasitikėjo labiau nei kažkuom kitu. Juk tai pjūvio iki kraujo verta paslaptis.

- Manai jiedu pažįstami? - perklausiau. Kirinas gūžtelėjo pečiais. - Kodėl man tai pasakei?

- Tu dirbi su juo. Nenoriu, kad tai trukdytų gydymo procesui, bet turi jį stebėti. Jeigu daug laiko leisiu su Molinaru, tai Faunui iškils klausimų, kodėl trinuosi Jase dažniau nei reikia. Ilijano ligomis jis jau greitai pradės nebetikėti, - atsiduso iš nevilties. - 2000 - ieji yra geriausias mūsų variantas. Jeigu pataikyčiau į laiką, kuomet Viktoras dar tik atiduoda laiką Lunatikui, tai pasekęs Džokerį pagaučiau ir taip išsireikalaučiau parašo.