Globėjai (I KNYGA BAIGTA)

XIV: Julijanas

XIV: Julijanas

Mudu su Titanu naktį praleidome Jase prie Jordės lovos. Vienas kojas užvertęs miegojo atsirėmęs į sieną, o kitas pačia nepatogiausia poza įsitaisęs ant kieto fotelio. Negrįžau namo tik dėl dviejų dalykų: norėjau įsitikinti, kad Gorgonių kraujas mergaitei suveiks ir kad nematyčiau čia aplinkui ratus sukančio Meinardo Fauno. Tas tipas ne juokais gasdina.

Žiovaudamas vos neišsiverčiau iš stuburą laužančio fotelio. Atkaltės ruožas įsispaudė tai tikrai. Jordė sėdėjo kojas nuleidusi žemyn, ramiai spoksodama į sieną. Ji nejudėjo, tačiau ir jokie isterijos priepoliai nesuėmė. Gal vis dėl to gyvensiu... Susidomėjęs perlipau Titą ir atsargiai prisiartinau prie jos. Jordė iš lėto pažvelgė į mane ir vaikiškai pakreipė galvą.

- Jorde, kaip jautiesi? - švelniai paklausiau.

- Tu ne Ilijanas, - sutriko ji. Žino to psichopato vardą. Vadinasi atmintis nesutriko. Jeigu ją atnešė, jeigu ji buvo komoje, tai kaip žino jo vardą?

- Ne, - patvirtinau, nors mergaitė tą kuo puikiausiai ir pati žinojo. - Bet mano vardas Julijanas, - pridėjau delną prie krūtinės prisistatydamas. - Esu Migdytojas, Jaso vyriausiasis gydytojas, o tas vaikis kampe, - mostelėjau per petį, - Mano Oneirojus Titanas.

Jordė nesuprato nei vieno mano žodžio. Kvaily, ji iš žemės. Čia tas pats, kas bandyti įrodyti Meinardui Faunui, kad jis ne pasaulio bamba. Kol kas nei ten, nei ten neprogresavau. Man teko susiimti ir pasitaisyti, bet kai ketinau išsižioti, mergaitė mane pertraukė.

- Ar žinai, kur yra Ilijanas? Jis pažadėjo būti mano draugu, bet dabar jo nerandu, - nusiminė ji. Pritūpiau prie jos ir nusišypsojau. To vaizdo tu nenori matyti.

- Taip, gerai. Surasiu jį. Jis netoliese, - linksmiau prakalbau. Be galo svarbu, kad ji manimi pasitikėtų ir kad aš jai neatrodyčiau blogas ar piktas. Mergaitė atrodė ne savam kailyje. Nors ji buvo rami, bet akys karts nuo karto lakstė į šalis.

- Pažadi? - paklausė. Palinkčiojau.

- Žinoma, jeigu pirmiausiai leisi man tave apžiūrėti? - Jordė linktelėjo. Paraginau ją atsisėsti kiek patogiau, tuo pačiu praeidamas spyriau koja kojon Titui, kad keltų pasturgalį.

- Ką?! Aš dar nemiegojau su mergina! - pašokęs iš vietos subambėjo. Jordė sukikeno, o aš nusišypsojau.

- Jokių detalių, Titai, - patikinau. Titas nusižiovavo ir persibraukęs ranka veidą, atsikėlė išrausdamas. Pasikasė pakaušį. Tuo metu ruošiau stetoskopą. Titas stebėjo pacientę dar nuo miego užtinusiomis akimis. - Titai, be kavos darbo nepradėsiu. Juk žinai. Jaučiu, kad be dvigubos kofeino dozės šiandien neapseisiu, - patikslinau Oneirojų. Titas palankstė jaunesnius kaulus, o tada atsidusęs išsivilko vykdyti mano paliepimų.

Mergaitė krūptelėjo nuo šalto įrankio. Ji užsimerkė ir dar ilgai nepalaikiau su ja jokio akių kontakto.

- Juk neskauda, - sutrikau klausydamasis širdies plakimo. Plakė kiek per stipriai, tarsi būtų ko nors įsibaiminusi.

- Jis šaltas. Aš bijau šalčio, - pripažino mažylė. Kai stetoskopas sušilo nuo mergaitės teikiamos kūno temperatūros, ji vėl atmerkė akis ir širdies tvinksėjimas kartojosi įprastu ritmu. Plaučiai švarūs ir kvėpavimas nesutrikęs. Užčiuopiau pulsą ir palaukiau skaičiuodamas. Pirštu skrosdamas orą liepiau sekti judesius, žibintuvėliu patikrinau akis. Prašiau pakartoti visus mano žodžius pradedant lengviausiais ir baigiant pačiais sudėtingiausiais.

- Primink mano vardą ir savo vardą, ir to vaikino vardą, - paprašiau. Norėjau įsitikinti, kad motorinė, vaizdinė ir žodinė atmintis nesutrikusi.