softness《Z.M.》

#1

Gulėjau ant sofos ir žiūrėjau televizorių valgydama guminukus- mano mėgstamiausią dalyką pasaulyje.
Tingėjau stotis ir eit kažkur, todėl šiandieną paskyriau slampinėti namuose, žiūrėti filmus, serijalus, gal susitvarkyt kambarį, bet tik gal.

Jau norėjau pradėt žiūrėt naują filmą kai atsiminiau, kad rytoj man stovykla, o aš nieko nesusiruošius. Fuck...
Staigiai nulekiau į laiptais aukštyn į savo kambary, užsileidžiau muziką ir atsidarius spintą pradejau žiūrėk ką įsidėt.
Jeigu paskubėsiu, tada iki vakaro turėčiau spėt viską susidėt, bet jeigu ne tai faina bus - sedėsiu per naktį dėdamasi daiktus.

Kol susidėjau rūbus praėjo valanda, tad dabar teliko susirinkt visokius kitokius daiktus, kurių gali prireikt stovykloj.

<...>

Po kelių valandų jau gulėjau lovoj o visi sudėti daiktai gulėjo prie spintos. Įdomu kas gero toje stovykloje bus. Pripažinsiu tai bus mano pirmas kartas bet kokioje stovykloje, nors dėl to nei kiek nesijaudinu, bet vis tiek įdomu kaip ten viskas bus.

Pasiemiau nuo spintelės telefoną ir pradėjau naršyt po socialinius tinklus. Po kiek laiko užmigau, vis dar galvodama apie rytojų.

<...>

Atsikėliau nuo mamos beldimo ir skatinimo atsikelt.
-Gigi, kelkis kitaip pavėluosim nuvažiuot į stovyklą.- švelniai ji pasakė ir aš išsiropojau iš lovos vis dar nežmoniškai norėdama miego. Ir kodėl taip anksti reikia ten būt...? Dar tik 7 valandos ryto... nu bet ką jau padarysi.

Nuėjau į koridoriaus gale esančią vonią ir nusiprausiau, išsivaliau dantis, šiek tiek pasidažiau, kad neatrodyčiau kaip zombis ir negąsdinčiau žmonių.

Viską padarius nulipai žemyn ir jau galėjau užuost blynų kvapą. Greitai pavalgiau ir nepraėjus daug laiko su mama išvažiavom iki stovyklos, kuri buvo už beveik 3 valandų kelio, tai įsivaizduojat kaip nuobodu buvo...

<...>
Pagaliau atvažiavom ir čia jau buvo būrelis mano amžiaus merginų ir vaikinų, kuriuos atvežė tėvai ar atvažiavo patys.

Išlipau iš mašinos ir apžiūrėjau visą vietovę kol mama mane užregistravo, kad atvykau.
Aplink stovyklos teritoriją buvo miškelis, dar toliau kitoj pusei matėsi labai skaidrus ežeras.

-Labas!- pertraukė mano apžiūrėjimą merginos balsas. Apsisukau ir ten stovėjo dvi panašiai 17-18 metų amžiaus merginos.

-Laba.- atsakiau tvirtai.

-Žiūrėk gal norėtum užsiimt kambarį kartu, nes kambary turi būt 3 žmonės ir pamanėn gal nori su mumis?- maloniai paklausė viena iš merginų.

-Joo, tik eime užsiimsim geriausią kambarį.- nusijuokiau kartu su jom ir pradėjom eit link namelių kur stovėjo moteris dalinanti raktus.
-
Aj, beto aš Safa, čia Cara.- parodė ji į kievieną merginą sakydama jos vardą.

-Aš Gigi.- nusišypsojus pasakiau ir visos nuėjom pasiimt kambario rakto.

<...>
Mūsų kambarys buvo antram aukšte. Turėjo balkoną ir atsikirą vonios kambarį, kaip ir sakiau užsiemės geriausią kambarį.

Visos įsikurusios atsisėdom ant mano lovos ir žaidėm kortom kai keli vaikinai tiesiog įlėkė į mūsų kambarį, o mes sedėjom nesulrstusios bajario.

-Neišsigaskit, mum žiauriai reikia kur nors pasislėpt. Paskui paaiškinsim, galit leist kažkur pasislėpt?- uždusę, lyg labai greitai bėgę greitai susakė.

-Lįskit po lovom, o paskui viską aiškinsit kas čia per nesamonė.- pasakiau ir jiems dar kart nereikėjo sakyt. Jie greitai įsipraudė po lovomis kai kaip tik į kambarį įėjome dar vaikinas, tik šį kart bent pasibeldė.

-Sveikos, nematėt kartais čia kur nors tokių dviejų vaikinų? Neįbėgo jie kartais čia?- taip pat uždusęs paklausė jis ir atrodė kažkoks piktas.

-Ne, o kas?- atsakiau aš ir supratau, kad iš visų čia esančių merginų esu drąsiausia, tai reiškia kalbėjimas tenka man.

-Nieko, tiesiog tie šūdžiai... Jeigu pamatysi gali pasakyt? - paklausė jau tiesiogiai manęs, nes atrodo suprato iš kitų merginų nieko neišgirs.

-Jeigu bent įsivaizduočiau kaip jie atrodo pasakyčiau.- atsakiau sakrastiškai, o jis biški susinervino.

-Koks skirtumas... -sumurmėjo ir jau ėjo link durų, bet aš supratau kad taio ir nežinau kas jis toks.

-Tu taip ir nepasakei savo vardo.- kiek įžūliai pasakiau ir jis atsisukęs pažiūrėjo man tiesiai į akis.

-Ir nesiruošiu sakyt, taip bus įdomiau, Gigi.- mirktelėjo man ir apsiukęs išėjo.
Iš kur jis žino mano vardą? Kas per velnias?
Gal iš kur nors aš jį žinau, bet nepamenu, o jis ir žino...? Bet gi atsiminčiau tokį pažinojusi. Pripažinsiu jis neatrodė kaip eilinis vaikinas. Jis kitoks.

-Galit jau išlįst, jis jau išėjo.- pertraukė mano mąstymus apie tą vaikiną Safa.