softness《Z.M.》

#25

《Ir tada man į galvą lyg kulka šovė "Tu debilas, Zayn!"
Pasileidau plaukt kaip dar niekad neplaukiau. Atrodė visi aplink išnyko, tiek vaizdas tiek protas susikoncentravo ties vienu dalyku.
Gigi.》

Jaučiausi tragiškai, bet strngiausi kad tai nesitrungdytų kuo greičiau atsirasti pas Gigi.
Žaibiškai atsiradau toje vietoje kur vaikinai jau bandė ją gelbėt.
Panėriau po vandeniu ir stūmiausi vis gilyn bandydamas surasti ją.

Ką aš padariau? Aš pabaisa, aš...
Vienintėlis palankus dalykas buvo vandens skaidrumas, todėl sugebėjau beveik normaliai viską įžiūrėt po vandeniu.

Buvau susinervinęs, labiausiai ant pačio savęs ir jau nebegalėjai.

Aš... ką padariau? Kas negerai su manim? Aš kaltas.

Ir tada pamačiau tuos blondiniškus plaukus ir nėriau prie pat jos. Suėmiau ją į glėbį ir ji atrodė visiškai be jokių gyvybės ženklų. Staigiai iškylau su ja rankose ir mano kūnas pradėjo drebėt.

Aš... monstras

-Ji čia!- lyg iš tranzo pakėlė mane Niall šauksmas. Vaikinai greitai atsirado prie manęs ir vos ją pamatę atrodo sustingo vietoje.

-Ji...ar...ji? -užsikirtinėjo Harry.

Aš lėtai pridėjau ranką prie jos kakle esančių arterijų ir bandžiau apčiuopti pulsą. Aš jo nejaučiu. Nejaučiu!!! Pradėjau dar labiau sugniuždytas ieškot to nelemto puslo, tų širdies dūžių. Jau norėjau pradėt trankyt save visus kitus ir tada pajaučiau silpną, labai lėtą pulsavimą ir nuo to gyliai atsikvėpiau.

-Yra, bet labai silpnas.- greitai atsakiau ir vaikinai taip pat atsikvėpė. -Padėkit, man reikia užsikelt ją ant nugaros.

Vaikinai padėjo Gigi kūną man ant nugaros, suiemiau jos rankas stipriai jas laikydamas, kad tik vėl neprarasčios jos.

Plaukiau greitai, bet atsargiai, kad merginai nepablogėtų dar labiau. Nusigavus iki ten kur jau siekiu dugną paiemiau merginą į rankas, stipriai priglaudžiau prie savo krūtinės ir pasileidau bėgt iki kranto.

Mano rankos dar vis drebėjo, bet tikrai ne nuo šalčio. Pasiekus krantą atsargiai paguldžiau ją ant žemės ir net neįsivaizdavau ką dabar daryt ir tada mane išgelbėjo atbėgus stovyklos seselė, kuri liepė man atsitraukt ir pati ėmėsi ją gaivint.

Stebėjau viską susiemęs sau už galvos vos nesiraudamas plaukų.

Kas man po galais buvo pasidarę?

《-Jai tik dėmesio reikia, tik išsidirbinėja. -suurzgiau, o vaikinai nepatikliai pažiūrėjo į mane.》

Kas per monstras taip išvis kalba?

Per savo principus aš galiu netekt Gigi... ir dėl to kaltas tik aš. Dėl manęs ji nuplaukė kuo toliau, aš kaltas, kad nebuvau su ja kai tai įvyko.

Aš. Esu. Dėl. Visko. Kaltas.
Aš. Esu. Monstras.

Išgirdau balsus ir iškart pakėliau galvą pamatydamas kaip Harry purto mane. Nesupratau tik ar tas purtymas iš pykčio ar jis tik bando mane atpeikėti.

-Zayn! ZAYN!-sušuko jis tiesiai man prieš veidą kai aš į nieką nekreipiau dėmesio, tiesiog žiūrėjau į vieną tašką.- Ji gyva! Ją atgaivino!

Ir atrodo aš vėl išmokau kaip kvėpuot. Greitai atsiradau orie pat merginos kuri garsiai kosėjo, bet matėsi jai tai daryti buvo sunku.

Padėjau savo vieną ranką ant jos nugaros ir glosčiau, kol ir nebaigė kosėt ir tada atrodė ją ėl apleido jėgos, bet ji vis dar buvo apsipeikėjus. Prigaludžiau ją prie savo krūtinės apglėbdamas jos trapų kūną ir su ranka glostydamas jos šlapius plaukus.

Ji gyva. gyva. gyva. gyva.

-Aš atsiprašau... aš nežinau ką dariau...aš atsiprašau, atsiprašau. -šnabždėjau jai į ausį ir pajaučiau kaio mano skruostai sudrėksta. Ne dėl vandens ar jos šlapio kūno. Dėl ašarų, kurių niekam nerodžiau jau ilgą laiką.

-Vaikine, ji turi pailsėt. Tau reikia pasitraukt.- paaiškino man seselė patraukdama mane nuo merginos ir uždėdama jai deguonies kaukę.

-Nunešk ją į kambarį, paguldyk. Viskas turėtų būt gerai, paduodu tavo draugam tabletes, kai pamiegos tegul išgeria. Jeigu kas nutiks iškart kviesk.- aiškino man moteris ir aš tiesiog linksėjau ir paiemiau Gigi į rankas.

Atsargiau pakėlęs nunešiau į jos kambarį, kur jau buvo prieš mane visą laiką ėję mūsų grupelės nariai.

Kuo atsargiau paguldžiau ją ant lovos, apklojau pledu, o pats atsisėdau ant kedės prie pat jos ir stebėjau jos veidą.
Jis buvo užsimerkus, kas mane žudė, bet svarbiausia jau atsigavo, dabar reikia pailsėt.

O dieve...- sukūkčiojo Safaa ir atsisukau pamatyti kaip visi  sėdi susikrintusiais veidais, o merginos valosi ašaras. Priėjau prie Safos ir ją stipriai apsikabinau. Tiek man tiek jai to tikrai reikėjo.

-Aš taip susimoviau... aš... Safaa ji man tikrai rūpi, su ja viskas kitaip... supranti? ir aš dėl visko kaltas...- mikčiodamas pasakiau savo mažąjai sesutei, kuri visada buvo karti kai man to labiausiai reikėjo.

-Žinau, Zayn, žinau...- tyliai pasakė ji ir dar labiau įsikniaubė į mano glėbį. Aš ją stipriai laikiau, bet buvo toks jausmas , kad ji man padeda labiau.

Šitos dvi paskutinės dalys man tikrai patinka, tikiuosi patinka ir jum! Ačiū labai kas skaitot! Negaliu patikėt jau 500 vote!!!!!
♡