softness《Z.M.》

#21

*Gigi pozicija*
Gulėjau kambarį ant lovos valgiau guminukus ir per kompą žiūrėjau kai į kambarį įsiveržė Harry, o už jo neskubėdami visi kiti.

-Harry....-suurgziau bandydama išspaust šypseną ir pavyko tik ji netikra.

-Mes atėjom pabūt su tavim, nes matos tau liūdna!-linsksmai sušuko Niall ir jau jis įėjau į kambarį.

Jau maniau kad tarp visų nepamatysiu jo bet dėja, mano svajonės neišsipildė. Jis paskutinis, nuleidęs galvą į grindis įžengė į kambarį ir atrodė susikrimtęs. Tiksliau labai susikrimtęs.

Jis lėtai ir atsargiai pakėlė galvą sutikdamas mano akis, bet aš greit pasukau galvą į Niall bandydama vengti akių kontakto su juo.

-Ačiū tikrai, bet nereikėjo čia eit. Geriau eikit paveikit kažką linksmo, man viskss bus gerai, tik ne kaip jaučiuosi.- pasakiau ir nuleidau galvą apsigaubdama pledu ir susiraitydama į jį.

-Eik tu, Gigi. Mes jau čia, visi.- rankomis parodė į visus.- padarysime, kad jaustumeisi geriau, o dabar sakyk kodėl tokia liūdna.-nusijuokė Safaa ir visi prisėdo ant lovų.
Kaip supratau Zayn jiems nieko nepasakojo ir jie nežinau kas įvyko tarp manęs ir Zayn. Kas reiškia, kad jis nenori, jog jie sužinotų... Nenorėjau nereikalingų dramų tai nusprendžiau nepasakoti, kad ir kaip dabar jo nekenčiu vistiek kažką jaučiu ir tai mane žudo, nes dėl to jausmo nenoriu jam nieko daryt blogo.

-Nežinau... tiesiog neturiu nuotaikos...-atsakiau ir normaliai pažvelgiau į Zayn. Jis žiūrėjo tiesiai į mane, o aš su skausmu į jį. Jis jau žiojosi kažką sakyt, bet Harry prakalbo anksčiau.

-Taigi, ko laukiam. Davai einam palošt kortom.-jis pasiūlė ir visi pritarė jo pasiūlimui.
Pasitiesėm ant grindų pledą ir pasidėjom pagalvių kad būtų patogiau. Aš vaikščiojau vis dar susiviniojus į savo pledą, nes taip buvo žiauriai gera.

Nuėjau iki spintelės paimti kokių nors užkandžių. Atsidariau ją ir ieškojau kažko skanaus, kai pajaučiau kaip kažkas už atsiranda už manęs.

-Mum reikia pasikalbėt.- gerai pažįstamas balsas sušnabždėjo man į ausį ir mano kūnas įsitempė.

-Neturiu apie ką kalbėt, jau mačiau pakankamai.- bandžiau pasakyti kuo tvirčiau jau atsisukus visu kūnu į Zayn. Supratau kad mes esam labai arti vienas kito ir pažvelgiau į jo lūpas. Net nežinau kodėl tai padariau, brt jos mane traukė. Džiaugiuosi, kad susivaldžiau jų nesulietus.

Gigi nustok, jis tave įskaudino ir tu jo nekenti.

Sakiau sau mintyse ir tai suveikė. Norėjau apsisukti atgal į spintelę, bet Zayn sugavęs mano ranką už riešo mane sustabdė.

-Prašau...-su viltimi pasakė ir jo akyse mačiau tai ko dar anksčiau nesu mačiusi ir atrodė jam tai taip pat buvo nauja.

-Gerai.- po gana ilgos tylos atsakiau atsidusdama ir jo veide atsirado nedidelė šypsena, o akys sužibo lyg mažo vaiko gaunančio dovaną.

-Vidurnaktį ateik iki tiltelio, aš tavęs ten lauksiu. Tikrai tikiuosi, kad pasirodysi.-jis pasakė ir aš nieko nesakius nuėjau link visų su sausainiais rankose.

<...>

-Haha jūs visi žaidžiat tragiškai.- nusijuokiau kai laimėjau jau septintą kartą iš eilės žaidžiant durnių.
Draugai tikrai mane sugebėjo pralinksmint, bet vistiek viduje jaučiau skausmą ir vengiau išvis pažiūrėt į Zayn, nors ir jaučiau beveik visalaik po žvilgsnį ant manęs.

Tiesiog nenoriu galvot apie tai kas įvyko. Įvyko tai įvyko, nieko nebepakeisiu, teks su tuo gyvent.
Vis dar galvoju ar eisiu susitikt su juo ar ne... Jis tikrai to tikisi...

Žinai ką Gigi, nebegalvok apie jo jausmus, tai jis tave įskaudino, tegul dabar kenčia.
Nuvijau visas mintis apie Zayn šalyn ir padaviau kortas Carai.

-Manyčiau jau šiam vakarui užteks, jau norisi miego.- tingiai pasakė Cara nusižiovodama ir Harry jai palinksėjo.

-Joo... net ir aš jau tuoj nulūšiu...- nusijuokė jis ir visi pritarėm.
Visi atsistojom nuo grindų ir greitai sutvarkėm visą netvarką kurią sugebėjom pridaryt.

Pastebėjau, kad ir mane ima miegas tad pažiūrėjau į laikrodį ir jau buvo 23.30, pusvalandis iki susitikimo su Zayn į kurį net nežinau ar ateisiu. Tikriausiai bus taip, kad kaip visada apsispręsiu paskutinę sekundę, bet ką jau padarysi.

Atsisveikinom su vaikinais ir jiems išėjus nuėjau į vonią. Ten išsivaliai dantis ir nusivaliau makiažą, bet dar nepersirengiau į pižamą, nes yra didelė tikimybė, kad eisiu susitikt su vaikinu.
Išėjau iš vonios ir buvo likusios vos 5 minutės. Reikia apsispręst dabar. Pagalvojau, nieko blogesnio nenutiks, kad nueisiu, todėl užsimečiau juodą džemperį, nes jau naktis, o lauke šaltoka.

-Aš einu biški pakvėpuot gryno oro, ok?- paklausiau merginų ir abi linktelėjo, o aš išėjau pro duris.

Atsiradus lauke apsidžiaugiau, kad apsivilkau džemperį, nes net su juo buvo žvarboka, bet nesvarbu dabar man reikia greit nusigaut iki tiltelio, nes liko vos dvi minutės.

Perėjau per stovyklos kiemą ir jau buvau prie ežero. Nuėjau ant tiltelio ir ten nieko nebuvo, nejau jis mane apgavo? Ot višta, dar rimtai maniau jis gailisi.
Ir tada už savęs išgirdau žingsnius. Atsisukau ir ten buvo ne kas kitas kaip Malik.

-Labas.-ramiai pasakė jis ir priėjo arčiau manęs.- gal prisėdam?
Jis tiesiog atsisėdo ant tiltelio, o aš pasekiau jo veiksmais.

-Labas.- pagaliau atsakiau ir jis tiesiog mane stebėjo ir nors ir tamsoje mačiau kaip jis iš vidaus kramto savo apatinę, taip parodydamas kad jaudinasi.

-Gigi, klausyk. Tai ką matei... Aš labai atsiprašau...Tikrai. Aš nuėjau su ja į kambarį ir ji tiesiog prispaudė mane prie sienos. Aš nespėjau nieko padaryt ir ji jau mane bučiavo, tada net nežinau... man į galvą grįžo tas mergišius Zayn, kurį bandau sunaikint, bet vos tik pamačiau tave supratau ką darau ir koks kvailys esu.- galėjau girdėt ir matyt kad jis viską stengiasi pasakyt atsargiau ir švelniau.
jis padėjo trumpam galvą į rankas ir atsiduso vėl pakeldamas galvą į mane.

-Aš žinau, susimoviau tragiškai ir dėl to save graužiu kiekvieną minutę, bet prašau suteik man antrą šansą...o tas bučinys su ta kale buvo pats prasčiausias kokį esu turėjęs gyvenime.- ant paskutinių žodžių jis truputį nusijuokė išprašydamas iš manęs nedidelę šypseną, bet tada vėl grįžau į jo nekentimo būseną.

-Esmė tame, kad tu sakai pasikeitei ir taip toliau, bet tu esi tas pats mergišius kuriam niekas nerūpi, o ypač tie kuriems tu tikrai rūpi. Tau nusispjaut ką aš jaučiu.- pyktis vis didejo manyje ir net nežinau kodėl staiga pasijaučiau jog man reikia viską išsakyt.- viskas ką tik sugebi tik trankyti žmones, kaip kokias bokso kriaušes. Tu elgies kaip pabaisa

Jo veide pamačiau nusivylimą, tik šį kart ne savimi bet manimi dėl mano žodžių. Tik dabsr supratau, kad mano žodžiai jį gyliai įskaudino ir pati žinau, kad jis toks nėra, kad jis stengiasi tokiu nebūt.

-Tu tikrai taip apie mane manai? Žinai, kad bandau save pakeist... jei aš jau toks pabaisa,tai geriau esiu. Tikiuosi dabar esi laiminga.-su skausmu pasakė jis ir greitai atsistojo žiūrėdamas į mane su nusivylimu.

-Zayn aš nenorėjau to...-ruošiausi sakyti ir daugiau, bet jis mane nutraukė.

-Nereikia, išgirdau pakankamai.-ironiškai pasakė jis ir apsisukęs išėjo.

Jis tiesiog išėjo ir šį kartą dėl visko buvau kalta tik aš.

Ir kodėl aš tokia durna?

Būtų labai smagu sulaukt nuomonių... Ačiū tikrai kad skaitot! Lav uuu all
♡