softness《Z.M.》

#2

Jie visi vienu metu išlindo ir atsipūtę išsitiesė ant grindų lyg negyvi. Tai atrodė juokingai, tuo labiau, kad net neįsivaizduojam ką jie čia veikia.

-Taigi, gal dabar papasakosit kas jūs ir ką čia darot?- paklausė Cara ir jie atsisėdo jau normaliai ant lovų.

-Mes biški jį užerzinom ir jis užsivijo per visą teritoriją, tai įbėgom į namą taip čia atsiradom. - atsakė blondinas.- Ir beje aš Niall, čia Harry.- parodė į tamsesnių garbanotų plaukų vaikiną ištatiuruotu kūnų.

-O ką gi jūs padarėt, kad taip užerzinot? - pasidomėjau, nes tai buvo įdomiausia šios situacijos dalis, bent man.

-Šitą gal pasilaikysim sau.- nusikaltusiu balsu pasakė garbanius ir abu nusijuokė.

-Mes jus paslėpėm, davai gi pasakykit.- kamantinėjom vaikinus.
Tikrai nesitikėjau pirmą dieną jau susirast draugų, bet kaip nujaučiu jog žmonės kurie dabar yra kambaryje taps tikrai gerais draugais.

-Gal kada ir pasakysim, bet dabar dar teks jum palaukt.- erzindamas pasakė Niall.- einat į keimą, kažką girdėjau, kad visi renkasi ten 14 valandą, kas yra dabar.- pažiūrėjęs į laikrodį ant savo riešo pasakė.

-Ok, tuoj tik pasimu megztinį.- Safa pasakė ir visi jos palaukėm ir kartu išėjom.

<...>
Išėję į kiemą pamatėm visus kitus paauglius, kurie iškart sužiūro į mūsų grupelę ir pasijaučiau kaip kokiam filme kai eina ta populiarių vaikų grupelė mokyklos koridoriais ir visi žiūri, tik kad dažniausiai tos grupelės būna iš fyfų ir mergišių, o mes bent kiek man atrodė nebuvom nei tas, nei tas.

Prie miškelio toliau nuo visų pastebėjau tą vaikiną, kuris ieškojo Niall ir Harry. Jis stebėjo mane ir rūkė, kas ištiesų kokiai kitai panai pasirodytų žiauriai karštai, bet man svarbiau pats žmogus.

Surūkęs cigaretę jis su galva man parodė, kad ateičiau iki jo ir aš taip padariau.

-Aš einu biški iki miškelio, noriu pasivaikščiot. Paskui pasakysit kas čia gero įvyko, gerai?- paklausiau ir visi linktelėjo.

Juodaplaukis dar vis stovėjo toje pačioje vietoje ir tiesiog žiūrėjo. Jis atrodė toks paslaptingas ir kažkuo labai įdomus žmogus.
Aš jau buvau prie pat jo kai jis apsisuko ir pradėjo eit į miškelį.
Aš supratau, kad turiu jį sekt ir taip padariau. Paėjęs kelis žingsnius į miškelį ir sustojo ir atsisuko.
Aš priejau prie jo ir sustojau.

-Taigi, vis dėl to juos matei.- su nedidele šypsena pasakė, o aš tik pakilnojau pečius nustatydama nekaltą veidą.

-Ups... netyčia.- nusijuokiau ir jis nuo to nusišypsojo, bet ne ilgam.

-Su " netyčia" neišsiversi.- pasakė žodį netyčia sakydamas ir ore rodydamas kabutes.

-Ir ką gi tu man padarysi?- sarkastiškai paklausiau, lyg mesdama iššūkį, o jis mačiau nustebo nuo mano tokių drąsių pasisakimų

-Dar pamatysi, o dabar eime, kiti pasiges mūsų.- pasakė padėdamas savo ranką per nugarą ant liemens, taip pastūmėdamas eiti.

-Trauk rankas kol dar nepasigailėjai.-grubiai pasakiau.

-Oj kaip išsigandau, tikiuosi tavo vaikinas už tai manęs nenužudys.-pavaidino išsigandusį ir dar kartą specialiai uždėjo ranką.

-Man nereikia vaikino, kad save apsiginčiau nuo tokių kaip tu.- pasakiau su sarkastišku balsu ir patraukusi jo ranką greitesniu žingsniu nuėjau atgal prie kitų.

<...>

Grįžus atgal stovyklos vadovas pasakė, kad šiandien nevyks jokios veiklos, tik įsikursime ir visi vakare sedėdami prie laužo susipažinsim.

Išklausę visą jo kalbą apie stovyklą ką galima ir ko negalima daryt aš, Safa ir Cara atsisveikinusios su vaikinais grįžome į kambarį.