softness《Z.M.》

#20

《Aš juo pasitikėjau....bet jis mane įskaudino pačiu žiauriausiu būdu...
O svarbiausia tai , kad aš buvau pradėjus jį įsimylėt...》

Pradėjus. Toli gražu mano jausmai jam neprilygo meilei, nors ir net pati nebežinau ką reiškia kažką tikrai įsimylėt, bet žinau tai kad mano jausmai Zayn buvo tikrai stiprūs.
Taip kaip greit jie atsirado taip ir dingo. Negaliu sakyt kad dingo viskas, bet manau dabar senus jausmus uzgožė liūdesys.

Vis dėl to pasirodo jis nei kiek nepasikeitė. Dar vis yra pats didžiausias mergišius, kuriam nerūpi niekieno jausmai, o pats tokių neturi.

Sedėjau vonioje atsirėmus į duris veidą užsidengus rankomis, o ašaros byrėjo nesustodamos. Ir kodėl man tai visada nutinka?
Susirandu kokią draugę atrodo viskas gerai, bet paskui pasirodo ji dviveidė kalė. Taip yra ir su Zayn.

Nepraėjus net kelios minutėm išgidau kaip kažkas įsiveržė į kambarį. Labai lengvai galėjau nusupėt kas tai, todėl tik susigūžiau ir bandžiau sedėti kuo tyliau. Girdėjau greitus žingsnius, bet tik užsitrenkus kambario durims jie sustojo ir tada po kelių sekundžių vėl išgirdau greitus žingsnius tik šį kartą jie artėjo link manęs.

Krūptelėjau kai jis bandė atidaryti duris, bet nieko iš to nepešė.

-Gigi... aš žinau, kad tu ten. Aš viską galiu paaiškint.-jo balsas skambėjo pilnas skausmo ir sumišimo, bet tai tikriausiai tik dar viena jo aktorystės akimirka.-Gigi?
Nuryjau gerklėje susidariusias seiles ir sušnirpščiau nosimi, bet nieko jam neatsakiau. Tiesiog nesinorėjo kalbėtis su nieku.

-Gigi? Prašau... Jeigu man reiks išlaužti šitas prakeiktas duris aš tai padarysiu, tik tam, kad pamatyčiau ar tau viskas gerai. Prašau...-su dar didesniu skausmu pasakė jis. Nieko nesakiau, tiesiog tylėjau ir tvardžiau ašaras bei kūkčiojimus. Rankomis nusivaliau skruotus nuo ašarų ir mano rankos tapo pilkos nuo nubėgusio tušo. Nu dar gražiau...

-Gigi... man tiesiog reikia žinot ar tau viskas gerai. Suprantu, tu supykusi, turi visas teisias pykti, bet prašau, man tiesiog reikia išgirsti tavo balsą, pasakyk kad tu sveika ir nieko sau nesidarai...-jis atsirėmė rankomis į duris, o vėliai ir visu kūnu. Buvo sunku girdėt jį tokį susikrimtusį, bet kaip galėjau žinot jog tai nėra melas? -Gigi? neprašau nieko daugiau, tik pasakyk kad esi sveika, man darosi neramu.

Nuryjau seilių gumulą ir bandžiau nuskalbėt kuo normaliau, bet po pirmo žodžio mano balsas palūžo.
-Man...viskas gerai, prašau, išeik... -pasakiau ir išgirdau kaip jis garsiai iškvepia orą atsikvėpdamas ir atrodė jis buvo kurį laiką sulaikęs kvėpavimą.

-Gerai, dabar aš išeisiu, bet tavęs nepaleisiu. Tiesiog žinok, kad aš to tikraj nenorėjau.-pasakė ir skambėjo lyg jis tikrai gailisi, dabar pasirodė, kad tai vis dėl to gali būti tikra... Ar jis tikrai gailisi? To nenorėjo?

Zayn lėtai ir sunkiai atsitraukė nuo durų ir iš lėti pradėjo eit nuo jų. Aš lengviau atsirėmiau į duris kas privertė durų medieną tyliai sukraškėt ir tada vaikinas sustojo. Po kiek laiko jis vėl pradėjo eit iš kambario ir išgirdus durų užsidarimo garsą prisitraukiau kelius prie savo kūno ir sulyginau savo netolygų kvėpavimą.

Taip jau apsiraminusi sedėjau dar kelioliką minučių galvodama apie viską. Tada nusprendžiau, kad geriausia būtų apie tai nebegalvot, todėl priėjus prie kriauklės pažiūrėjau į veidrodį.
Pasakysiu tik tiek, kad neatrodžiau kaip tos merginos iš serijalų, kurios verkia valandą ir jų makiažas atrodo vistiek tobulai.
Nusivaliau visą makiažą ir atsidariau stalčių kur visos merginos laikėm savo maikiažą.
Pagalvojus nusprendžiau padaryt kažką naujo. Dažniausiai dažausi minimaliai, bet šį kart pasidažysiu normaliai. Turiu omeny viską: kontūras, šešėliai, eyeliner'is, lūpos. Vistiek tikriausiai tik sedėsiu kambary, bet dabar yra faina skirti laiko sau, pabūt vienai.