softness《Z.M.》

#5

Taip prasedėjom gal kokias penkias minutes kalbėdami visokiausias nesamones.
Staiga išgirdau žingsnius ir greitai uždengiau delnu vaikino burną, nes jis labai įsijautęs pasakojo kaip planuoja pirkt naują motociklą.
Iškart Malik sumišo ir tada parodžiau, kad tylėtų ir kad kažkas ateina. Jis palinksėjo ir supratau, kad galiu patraukt ranką.
Juodaplaukis atsargiai atsitūpė bandydamas pažiūrėt kas ten yra
-Ten Luke.- vos suprantamai sušnybždėjo jis.
-Kas jis toks?- susiraukusi paklausiau stengdamasi kalbėti kuo tik į manoma tyliau.
-Pats didžiausias šūdžius, sugadinęs man gyvenimą- rimtai sušnibždėjo Malik ir vėl nusisuko pažiūrėt kas vyksta. Jaučiausi kažkodėl blogai už tai kad ir ką tas Luke padarė Malik.
Tuo metu per garsiakalbį išgirdom balsą "liko 45 sekundės, pirmi pasiekę laužą bei sausiausi ir su pilniausiais šautuvais laimi!"
-Jam reikia pasipildyti vandens.- sušnybždėjau jau ir pati stebėdama Luke.- klausyk pasitikėk manim, dabar abu išlendam, palauk manęs ir bėgam.- išaiškinau Malik, buvau sugalvojus tobulą planą užtikrinantį mūsų pergalę.
-Ką sugalvojai?- susidomėjo vaikinas.
-Tiesiog pasitikėk manim, gerai?.- nuoširdžiai paklausiau ir juodaplaukis palinksėjo.- o dabar pradedam.

Mes abu kuo tyliau išlindom iš po tiltelio ir aš greitai pribėgau prie Luke.
-Sveikas, Luke. Čia už tai ką padarei Malik, kale tu!- pasakiau su piktybiška šypsena ir nustūmiau jį į vandenį. Atsisukau į Malik ir jo reakcija buvo legendinė, matėsi buvo laimingas ir tuo pačiu šoke.
-Bėgam.- pribėgau prie vaikino ir pasileidome bėgti.
Mačiau kaip iš miško taip pat bėga keli vaikinai ir galiu pasakyt tai, kad jie tikrai bėga greičiau nei aš.
Malik taip pat pamatė juos ir atsisuko į mane, nes aš labai nedaug, vos per žingsnį, bet vistiek nuo jo atsilikau ir jis suprato, kad man darosi sunku bėgt ir nežinau ar sugebėsiu.
-Tu gali.- padrąsino mane  pažiūrėdamas trumpam tiesiai į akis ir ištiesė savo ranką, kurią aš šiek tiek sudvejojus suėmiau ir abu pagreitinome, taip atiduodami visas jėgas ir atrodė, kad bėgam taip greitai kaip koks Žaibas Makvynas.
Jau matėme Tom stovintį prie laužo ir per garsiakalbį jis paskelbė "5 sekundės!"
Aš stipriau suspaudžiau vaikino ranką taip lyg duodama ženklą, kad nepasiduosiu ir taip abu pasiekėme laužą vos greičiau nei anie vaikinai.
Tik pasiekėm laužą supratau, kad mes laimėjom ir iškart atsisukau į Malik kuris gaudė kvapą ir šypsojosi plačia šypsena. Abu susidaužėm delnais duodami vienas kitam "penkis" ir greitai apie nieką negalvodama jį apsikabinau, o jis jaučiau buvo nustebęs nuo šio mano žingsnio, bet iškart savo rankomis apsivijo mane.
-Ačiū už tai ką padarei Luke. Jis to nusipelnė.- sušnybždėjo vaikinas man į ausį tvirčiau mane apsikabindamas ir tada mes atsitraukėm ir dar vis atgaudami kvapą nusišypsojome vienas kitam.
-Kad ir ką jis padarė, jis tave suerzino ir nuliūdino, o tai galiu daryt tik aš.- nusijuokiau mirktelėdama juodaplaukiui ir nueidama atsisėst ant suoliuko, nes buvo uždusus nuo bėgimo, kas iš visų sportų man visada būdavo vienintėlis dalykas kuris nesiseka, todėl dabar savim didžiuojuos spėjus nubėgt kartu su Malik, o dar tas jo padrąsinimas bebėgant buvo mieliausias dalykas.