softness《Z.M.》

#30 (pataisyta)

Po 1 savaitės

Jau praėjo visa savaitė po stovyklos, o tai tuo pačiu ir reiškia savaitė kambarį su kompiuteriu ir maistu.

Nieko gero taip ir nenuveikiau per šias dienas, nebent peržiūrėjimas keturis serialo sezonus skaitosi kaip normalus laiko praleidimas, tai tada galiu sakyt, kad nuveikiau daug ką.

Nei su merginom, nei su vaikinais nebuvom susitikę, pradžioje kelias dienas dar rašinėjomės, bet paskui tiesiog nustojom neturėdami apie ką kalbėt.

Tai va sėdžiu dabar savo kambarį su kompu ant kelių ir žiūriu finalinę Game of Thrones seriją bevalgydama guminukus.

-Gigi!- išgirstu mamos balsą iš pirmo aukšto ir atsidustu. Ugh... taip ir niekada neįmanoma pažiūrėt finalinių serijų niekieno netrugdant.

-Mamm... Nu aš dabar žiūriu paskutinę sezono seriją... kai pabaigsiu ateisiu, nebedaug liko.- atšaukiu jai ir nebesulaikiu mamos atsakymo, bet užtat išgirstu žvingsnius laiptais ir šimtu procentu ten mama.

-Gigi?- pravėrus mano kambario duris įeina į jį mama dėl ko aš esu priversta sustabdyt seriją.

-Kas?

-Tau reikia išeit iš namų, visas dienas sėdi prie kompiuterio lyg tie serialai būtų visas tavo pasaulis.- pradeda skaityt moralą mama ir jau dabar darosi nuobodu, nes visalaik tas pats per tą patį.

-Gerai, išeisiu. Liko viena serija ir viskas, prižadu.- patikinau mamą ir ji nors ir nepatenkinta, bet vistiek daugiau nebesikabinėjus išėjo, tikriausiai į darbą.

<...>

Pabaigiau serija ir ką dabar daryt? Gal tikrai kur nors išeit?
Manyčiau reiktų. Bet tai kur man eit kai draugų visiškai neturiu? O visi iš stovyklos jau senai nebesišnekame. Skaudžiasia tikriausiai dėl Zayn, bent su juo tikėjausi toliau palaikyti ryšį.

Nusprendžiau pasidaryti apsipirkinėjimo terapiją. Man to tikrai reikėjo, nes tik grįžus iš stovyklos supratau, kad megstamiausią megztinį išsipurvinau su dažais, plius į mokyklą jau už 2 savaičių, todėl ne pro šal būti nusipirkt kažką naujo.

Persirengiau iš pižamos į baltą palaidinę su V iškirpte ir melsvus plėšytus džinsus. Pažiūrėjau į savo atvaizdą veidrodyje ir pripažinsiu atrodžiau gražiai, na bent jau mano apranga. Ištikrųjų pažiūrėjus į veidą galėjai lengvai pasakyt, kad visas dienas praleidau lovoje su maistu ir serialais. Kad neatrodyčiau kaip visiškas zombis šiek tiek pasidažiau ir pasiemus svarbiausius daiktus išėjau.

Išties pasisekė, kad prekybos centras yra prie pat mano namų, vos už 10 minučių kelio, todėl neturėdama mašinos lengvai jį pasieksiu.

<...>
Pirmiausia nuėjau į Starbucks ir nusipirkus iš ten kavos, pradėjau savo kelionę po parduotuves. Pirmas taikinys - Forever21.
Iš ten išėjau jau ne tuščiom rankom, o su maišais, kuriuose naujas megztukas, kelios palaidinės ir juodi suplėšyti džinsai.

Taip apvaikščiojau dar keletą parduotuvių ir dabar rankose laikiau maišus su aksesuarais, batais, kurie puikiai tiks rudeniui, baltas pukuotas megstinis ir dar kelios maikės. Kaip jau galite nuspėti, rankos buvo pilnos.

Ėjau su visais maišais rankose ir bandžiau parašyt mamai žinutę. Tai aišku nepagalvojau, kad galiu sustot, pasidėt daiktua ir ramiai parašyt, tai ne dabar einu pilnom rankom, bandau bent ką sumaigyt telefone ir dar stengiuos į nieką neatsitrenk.
Mano visos pastangos sugriuvo, dėl to, nes kai jau norėjau išsiust žinutę atsitrenkiau į kažkieno kietą krūtinę.

-Atsiprašau.- sumurmėjau ir tada pakėlus galvą sutikau tas dvi tamsiai rudas akis. Tai buvo ne kas kitas kaip juodaplaukis iš stovyklos. Jis atrodė pasikeitęs. Veidą puošė nedidelė barzda, o plaukai nebe juodi, o pilki su tamsiom šaknim.
Nežinau ar tai įmanoma, bet taip jis atrodė netgi dar geriau, nei anksčiau.

-Zayn?- pagaliau prakalbau.

-Gigi.- jis atsakė nusišypsodamas, kas privertė mane padaryt tą patį.- senai tave mačiau, tikrai pasiilgau. Ateik čia.

Jis išskleidė rankas laukdamas apsikabinimo, kurio dėja nors ir labai norėjau, bet negalėjau suteikt dėl maišų rankose.
Parodžiau jam į maišus ir jis viską suprato, todėl nieko nebelaukė ir pats apglėbė mane.

Jaučiausi nuostabiai vėl būdama jo glėby, tai veikia lyg kokie raminamieji, kurie leidžia pamiršt apie visas nuoskaudas.

-Aš irgi tavęs pasiilgau.- atsakiau prieš atsitraukiant nuo vaikino.

-Atsimeni kai sakiau, kad turiu nedidelę kavinukę?- paklausė jis ir linktelėjau.- Ji kaip tik šiame prekybos centre, gal norėtum užsuk? Išgertume kavos, pasikalbėtume...aišku jei tik tu nori. O paskui galėčiau tave parvešt, nes kaip matau praverstų pagalba su pirkiniais.

-Būtų išties įdomu.-   jam ir jis iškart perėmė iš mano rankų kelis maišus.

-Gerai, tai tada eime.- šyptelėjo jis man ir ištiesė ranką.
Bet mes savaitę nebendravom... o gal tai tik draugiškas susikabinimas.
Nuvijau visas mintis ir tiesiog suiemiau jo ranką pajausdama daugybę šiurpuliukų pereinančių visu kūnu.

<...>

-Taigi, jau atėjom. Žinau tai nėra kokia labai prašmatni vieta, bet man patinka viskas kaip čia yra.- Zayn pasakė kai įėjom į tikrai jaukią patalpą.
Joje buvo daug augalų, knygų lentynų, sienos šviesios, iškabinetos įvairiausiais paveikslais. Ši vieta buvo tobula, net nežinau kaip anksčiau apie ją nežinojau.

-Čia viskas nuostabu...- dar žvalgydamasi atsakiau ir pagaliau atsisukau pilnai į vaikiną.- tu pats visa tai sugalvojai?.- Paklausiau rodydama į visą aplinką ir Zayn linktelėjo.

-Tau patinka?

-Daugiau nei patinka, tai tobula.- nusišypsojau jam, o jis man.

-Nori sedėt kur nors čia ar eiti kur nuošaliau?- paklausė vaikinas, kol aš dar apžiūrinėjau viską.

-Nuspręsk tu.

-Gerai.- atsakė Zayn ir pradėjo mane vestis gilyn į kavinukės vidų. Tai išties neįtikėtina, jog visa tai priklauso Zayn.
Mes nuėjom atsisėst prie dviviečio staliuko, o vaikinas pakvietė vieną iš čia dirbančių merginų.

-Sveika Chloe, padaryk mum vieną juodos su pienu, o tau Gigi?- paklausė į mane atsisukdamas vaikinas. Papurčiau galvą ir jau norėjau sakyt, kad aš nieko nenoriu, bet Zayn mane spėjo pertraukti.- Jai žalios arbatos. Ir atnešk dar ką nors prie gėrimų, pažiūrėk ką geriausio šiandien turime.Gerai?
Mergina linktelėjo ir mums padėkojus nuėjo.

-Nereikėjo užsakyt man tos arbatos.-rimtai pasakiau Zayn, o jis tik nusijuokė.

-Gigi, mano kavinėje tau viskas nemokama ir viskas galima, todėl jeigu nepatiks galėsi tiesiog negert.- jaučiasi truputį nejaukiai, nes nesu pratus prie fakto, kad vaikinai moka už mane, bet tai Zayn, todėl su juo viskas tampa puiku.

-Ačiū...Taigi, matau pasikeitei išvaizdą?

Vaikinas šiek tiek pasikasė kaklą ir pakėlė galvą į mane su ta savim pasitikinčia šypsena.
-Užsinorėjau kažko naujo, kaip manai, tinka?

Ir tik tą akimirka supratau kaip iš tiesų pasiilgau jo, tokių pokalbių, visko kas susiję su juo.