softness《Z.M.》

#16

《-Kaip tu visada sugebi suvartyt Luke?- nusijuokė jis.
-Aš jam taip keršyju už tai ką tau padarė, kad tau nereikėtų.-mirktelėjau vaikinui nuo kuio veido nedingo šypsena.》

-Tu žinai tai, kad jis dabar ne vien tik manęs, bet ir tavęs nekenčia?-jau rimčiau paklausė Zayn.
-Tegul ir nekenčia, bus dar linksmiau tada jį erzint.-nusijuokiau.
-Bet rimtai Gigi, geriau neužsiundyk jo, paskui gali nukentėt. Prašau, nerzink jo, nes po to jis tikrai bandys tau pakenkt, kas žino gal jau dabar rezga visokius planus prieš tave.- vaikinas suiemęs švelniai mano veidą pasakė ir pasilenkė pabučiuot mano kaktą.- Aš nenoriu, kad dėl manęs kentėtum tu.
Tai nuskambėjo žiauriai cute....bet vienintelis klausimas mano galvoj buvo, ką tokio gali Luke man padaryt, kad Zayn taip rūpinasi?
-Viskas man bus gerai, beto ką gi man jis gali padaryt?-bandžiau linskmai pasakyt.
-Geriau net neįsivaizduot ką jis gali padaryt.- papurtęs galvą ir nuleidęs ją į žemę pasakė. Dabar man jau tikrai įdomus kas tokio vyskta tarp Zayn ir Luke.
-Zayn...papasakok kas įvyko tarp jūsų abiejų... prašau... žinau tau sunku apie tai kalbėt, bet tiesiog... -atsargiai pasakiau ir Zayn lėtai pakėlė galvą ir sutikau jo akis, kurios žiūrėjo tiesiai į manąsias ir buvo pilnos kažkokio dalyko kurio dar niekad nesu mačius jo akyse. Atrodo lyg jis jau pasirengęs papasakot, bet kažkas jo viduje bando jį perkalbėt nuo to. Vaikinas lėtai ir sunkiai nurijo seiles ir linktelėjo man. Jis tikrai man viską papasakos?
-Gerai, bet... tiesiog eime kažkur nuošaliau.-sunerimęs pasakė Zayn ir maciau kad jis jaudinasi.
Ištiesiau jam ranką ir jis ją paiemęs pradėjo mane vestis link miškelio. Kai jau buvo pakankamai nuėję nuo miškelio sustojom prie kažkokio didelio akmens ir prisėdom ant jo.
Vaikinas gyliai įkvėpė ir atsisuko į mane pažiūrėdamas man į akis ir mačiau kad jam sunku.
-Zayn jeigu, tu tai darai... nes tave verčiu gali nedaryt... nenoriu kad kažką darytum ne savo valia...
-Ne Gigi, manyčiau tu tikrai turi žinot... bet noriu tau kai ką prieš tai pasakyt.-jis dar kartą įkvėpė ir iškvėpė orą.- Aš tada buvau kitas žmogus ir jau seniai nieku nepasitikėjau, niekas man nerūpėjo, bet su tavimi... net nežinau kodėl bet tu man rūpi ir reiški daug, tai paprašysiu tik kai viską papasakosiu žiūrėt į mane taip pat kaip žiūrėjai vakar ir šiandien.
Aš atsisėdau patogiau, kad bučiau tiesiai prieš jį ir suiemiau jo rankas švelniai paglostydama jo delnus.
-Zayn...aš suprantu, kad dabartinis tu skiriasi nuo praeties tavęs ir man nesvarbu kas nutiko, nes dabar, su manimi tu būti tiesiog nuostabus.-ramiai atsakiau leisdama jam kalbėt.

-Taigi pradėsiu nuo to kad kaip žinai man 19, tai yra tiesa, bet mokyklą baigiau ne šiais, o praeitais metais. Prieš metus. Paskutiniai metai mokykloj man buvo tikrai sunkūs. Mano abu tėvai žuvo avarijoje ir nuo to laiko mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Aš pradėjau gerti, rūkyti, vartoti narkotikus, lengviau sakant iš gero vakino ir mokinio tapau mokyklos blogietis. Tada net pats nepastebėjau kaip įsivėliau į vieną gaują, kuri man parūpindavo kvaišalų. Gaujos vadas buvo ne kas kitas kaip Luke, aš jam buvau pasiuntinukas, užgauliojimų ir kitų nesamonių objektas. Paskui atsirado mergina. Ji atrodė tokia nekaltutė, miela ir tokia gera su manimi, nepraėjo daug laiko ir ji mane apvyniojo aplink pirštą, privertė mane ją isimylėt, bent tada maniau kad tai meilė, bet vėliau visa tiesa išaiškėjo. Luke jai sumokėjo, kad mane suvyliotų ir tada... tada nužudytų. Dar dabar keikiu save kad ja taip besalygiskai pasitikėjau, ji atrodė man viskas...-mačiau kad Zayn darėsi vis sunkiau ir sunkiau kalbėt, jis norėjo tęst, bet aš sustabdžiau.
-Zayn, aš matau, kad tau sunku...  Aš...aš nenoriu matyt kaip tu kankiniesi. Manyčiau užteks šiandienai, kai galėsi man papasakosi viską.-atsargiai pasakiau ir jis nežymiai linktelėjo. -Ir Zayn, tu man esi tas pats Zayn kurį sutikau kai ieškojai Niall ir Harry, tas pats Zayn su kuriuo dalinausi nuostabiu bučiniu tą dieną kai išpaišiau tave, tas pats Zayn kuris mane mokino vairuot. -silpnai šyptelėjau jam nes po jo pasakojimo tikrai linksma nebuvo nei man nei jam.

Nesuprantu kaip išvis jis tai ištvėrė.- Ir žinok kad aš tikrai su tavim taip nepasielgčiau... tikrai.

-Ačiū tau.- tyliai pasakė jis ir aš stipriai apsikabinau vaikiną, o jis mane. Taip tiesiog buvome gal minutę kol neatsitraukėm ir tada iškart suglaudžiau mūsų lūpas.
Bučiniai su juo visada mane nuramina, tiesiog atrodo viskas tampa tobula, jaučiau kad ir jam jie daro kažkokį gerą efektą tik nežinau ar tokį pat.

-Ne, Gigi. Aš negaliu laukt kito karto turiu tau viską papasakot šiandien, kad galėčiau ramiai judėt toliau.- atsitraukus tvirtai pasakė juodaplaukis ir pasiruošiau antram pasakojimo raundui.