softness《Z.M.》

#17

《-Ne, Gigi. Aš negaliu laukt kito karto turiu tau viską papasakot šiandien, kad galėčiau ramiai judėt toliau.- atsitraukus tvirtai pasakė juodaplaukis ir pasiruošiau antram pasakojimo raundui.》

-Taigi ji mane bandė nužudyt, bet jai nepavyko, nes ji norėjo mane užnuodyt, kad niekas nieko nesuprastų, bet aš neišgėriau tos prakeiktos arbatos kai ant spintelės pamačiau numestą buteliuką su medžiaga kurią Luke naudoja žudyt žmones. Tada sužinojau, kad visas šitas dalykas buvo dėl to, nes mano tėvas išmetė Luke ir jo brolį iš darbo savo firmoje ir nuo to laiko ko jis tik siekia atkeršyt man. O visos tos nesamonės su narkotikais, gėrimu buvo Luke būdas mane susilpnint, o blogiausias dalykas tas kad tai jis specialiai sukėlė avariją mano tėvas ir visas mano gyvenima buvo sugriautas tik dėl jo, o dabar jis gali kesintis į tave, nors ir prieš beveik metus aš visiškai pasitraukiauiš gaujos, palikau nešvarią veiklą ir niekada daugiau nesiruošiu ten grįžt, o su Luke susitariau, kad jis pamirš mane ir daugiau gyvenime nieko nedarys.-išdėstė viską Zayn. Aš nesuprantu kaip jis viską ištvėrė vienas... net pačiam didžiausiam priešui to nelinkėčiau.

-Zayn... aš net neturiu ką pasakyt... kaip tu išvis visą tai ištvėrei?

-Svarbiausia kad ištvėriau, dabar viskas gerai, aš tiesiog noriu pamiršt šitą visą dalyką. -pasakė padėdamas savo ranką ant mano kelio ir daugybę šiurpuliukų perbėgo per kūną.

-Galiu užduot tik vieną klausimą?- paklausiau ir jis linktelėjo.-Ką turėjai padaryt like kad jis tave paleistų?

-Aš jam atidaviau vieną iš tėvo įmonių, tiksliau pačia didžiausią, o sau pasilikau nedidukę kavinukę.-pasakė jis ir man pasidarė belenkaip jo gaila. Jis dėl tk debilo tiek ištverė ir dar turėjo atiduot vienintelį užtikrintą pragyvenimo šaltinį.

-Aš neturiu žodžių...Tu esi pats stipriausias žmogus kad tai išgyvenai būdamas vienas.-tyliai pasakiau jam

-Bet užtat dabar turiu tave ir norėčiau kad per daug negalvotum apie mano praeitį, nes dabsr man jau viskas gerai ir geriausiai jaučiuosi kai tu esi laiminga ir su manimi.- pasakė ir pasilenkė bučiniui į kurį iškart atsakiau. Pritraukiau jį arčiau, nors ir žinojau kad šis bučinys neves niekur daugiau. Jis savo rankomis keliavo mano nugara, o aš savąsias buvau permetus per jo pečius.

Atsitraukėm ir tiesiog žiūrėjom vienas kitam į akis kol Zayn staiga nepaiemė manęs į savo stiprias rankas ir pradėjo kažkur nešt.

-Zaynn.-nusijuokiau.-ką darai?

-Nešu tave.- nusišypsojo jis ir buvo labai gera būt jo rankose ir vėl matyti jo šypseną.

-Gal pasakysi kur neši?

-Sakau reiktų pralinksmėt, tai važiuosim mokintis vairuot.-mirktelėjo jis ir jau mačiau kad artėjam link jo mašinos.

-Jeigu tik sedėsiu tau ant kelių.- pasakiau ir jis pradėjo purtyt galvą.- prašauuuu...-jis vistiek purtė galvą į šonus.- Zaynniee....

-Kaip tu mane pavadinai?-nusijuokė jis

-Zaynie.... Tai mielai skamba. Nu prašau Zaynie.- pasakiau pabrėždama "Zaynie" ir jis nusišypsojo.

-Ir ko gi dėl tavęs nepadarysi.- atsiduso pasiduodamas vaikinas ir aš suglaudžiau mūsų lūpas ilgesniam bučiniui.- būtum taip iškart padarius būčiau be jokių abejonių sutikęs.

Nusijuokėm kartu ir įsėdom į mašiną, žinoma aš Zayn kelių. Beveik viską kontroliavo kaip ir praeitą kartą vaikinas, bet vistiek manyčiau dabar ir pati galėčiau kažkiek pavairuot.

Buvo tikrai gera taip važiuot visada jaučiant Zayn prie pat savęs ir jo galvą ant mano peties.

3 dalys per vieną dieną. Kažkaip  daugokai manyčiau :D
Kad jau taip pasistengiau Jum šiandien daugiau įkelt tai galėtumėt nuomonių parašyt! ❤
Lav u all