softness《Z.M.》

#26

*Gigi pozicija*
Atmerkiau akis ir pajaučiau keistą skausmą, labiau užgulimą krūtinėje. Pasikėliau į sėdimą poziciją ir pamačiau ant nedidelės taburetės atsirėmęs į sieną užsimerkęs, beveik gulėjo Zayn. Apsižvalgiau aplink kambarį ir visi buvo čia. Merginos gulėjo lovose o prie jų, ant žemės miegmaišiuose Niall ir Harry.

Vienintėlis dalykas kurį atsimimiau buvo Zayn vandeny pasakyti žodžiai ir kaip sutraukė koją mėšlungis, o paskui aš jau guliu čia.

Pabandžiau labiau įsipatoginti ir lova nuo to sugirgždėjo. Pasukau galvą į juodaplaukį ir jis staigiai pramerkė akis sutikdamas manąsias. Vos tik pamatė mane iškart greitai, bet atsargiai atsirado prie manęs vis dar žiūrėdamas man į akis.

-Jau maniau jų nebeišvysiu.- sušnabždėjo vaikinas ir tik dabar pastebėjau, kad jo akys buvo paraudusios. Arba jis verkė arba  kažko privartojo. Jis pridėjo švelniai savo ranką man ant skruosto ir su nykščiu švelniai perbraukė per mano odą.

-Kas nutiko? -bandydama viską suprast paklausiau.

-Po mūsų pokalbio tu nuplaukei tolyn, o aš pas vaikinus, mes kalbėjom ir tada pastebėjom tave, tu sušaukei vaikinų pagalbos ir mes atplaukėm, o tu jau buvai skestanti. Aš tave ištraukiau ir nugabenau į krantą, kur seselė atgaivino ir liepė tave nešt į kambarį, ką aš ir padariau, nes tau reikėjo pailsėt.- paaiškino jis man ir nuo spintelės paiemė dvi tabletes su vandens buteliuku ir davė man.- sakė, kad kai atsikelsi, duoti tau jas išgert.-
Taip ir padariau kaip sakė vaikinas ir išgėriau tabletes.

-Bet kodėl, Zayn?

-Kas kodėl?- sutrikęs paklausė jis nesuprasdamas ką turiu omeny.

-Kodėl tu mane išgelbėjai?- šis klausimas aiškiai išmušė jį iš vėžių, bet ilgai negalvojęs atsakė.

-Aš tave išgelbėjau, nes man rūpi. Galvok ką nori, bet rūpi, o pastarosiom dienom buvau kaip nesavas. Bet blogiausias dalykas yra tas, kad per mane tu vos nemirei..- paskutinį sakinį jis pasakė ypač atsargiai, o aš tiesiog žiūrėjau į jį ir bandžiau suprati ar jis sako tiesą, o gal po penkių minučių vėl virs į šunsnukį. -Prašau netylėk. Atsakyk ką nors!- prasdėjęs nuo švelnaus pabaigė susinervinusius, piktu balsu, bet vos pamatęs mano akyse truputį baimės dėl jo, vaikinas gyliai įkvėpė nusiramindamas.

-Aš tiesiog, net nežinau ką atsakyt, man reikia pagalvot apie viską. Vienai.-lėtai atsakiau jam ir jis suprasdamai linktelėjo atsitraukdamas nuo manęs.

-Gerai, bet žinok aš visada būsiu šalia kai ko nors reikės.-švelniai pasakė ir tyliai išėjo iš kambario.
Nors ir kambaryje be manęs miegojo dar keturi žmonės aplink buvo visiskai tylu, tik kart nuo karto tylą sudringdydavo kažkurio iš vaikino gylus kvėpavimas.

Gulėjau tamsoje žiūrėdama į lubas ir galvojau, kaip taip gavos, kad vos per šitiek laiko, paprastoj stovykloj mano gyvenime tiek daug atsitiko?
Su šiomis mintimis ir užmigau.

*Zayn pozicija*

Padariau kaip ji prašė ir išėjau, nors nei kiek to nenorėjau, bet žinau, kad jai to reikia.
Dabar vidury nakties einu link savo namelio, o viduje vis neduoda ramybės mano pastarųjų dienų elgesys.

Aš tikrai esu pabaisa. Niekada nepasikeičiau, bet turiu tai padaryt dabar, nes vėliau būsiu per daug gyliai įklimpęs, kad iš visko išsikapanočiau.

Viskas, Zayn, nuo šios turi susitvarkyti. Turi elgtis normaliai, o savo pykčius išleit kažur kitur.

Nuėjau prie ežero ir atsisėdau ant tiltelio nuleisdamas kojas į vandenį. Net neįsivaizduoju kaip galėjo ji jaustis ten viena, toli nuo visų bandanti išsigelbėt.
Nieko negalvodamas įšokau į vandenį panerdamas po juo, bet prireikė laiko kol išnėriau.
Vandenyje kurį laiką nieko nedariau ir bandžiau pajusti tą jausmą, kurį jautė Gigi. Žinau tai neatitinka tam ką ji patyrė, bet man tai padėjo nusiraminti.

Išnėręs kelias minutes dar tiesiog plūduriavau ir paskui šlapiais rūbais grįžau į savo kambarį, kur niekieno nebuvo.

Atsiguliau į lovą ir pradėjau galvot. Nors mano gyvenimas tikrai nėra nuodobus ir tuščias įvykių per šį laiką stovykloje įvyko daug.
Susipažinau su Gigi, jai papasakojau viską apie save ir dar iki šiol nežinau kodėl tai padariau, tada dar buvo viskas su Tom, Meghan... o dabar  Gigi vos nežuvo. Visi šie dalykai nutiko dėl manęs. Aš vos prisiliečiau prie jos gyvenimo iškart pradėjau į gadint...

Ji to nenusipelno.
Ji nenusipelno manęs

*Gigi pozicija*

Atsikėliau ir iškart garsiai nusikosėjau nuo ko prabudo Safaa, o kiti miegojo kaip užmušti.

Ji truputi pasimuistė ir tada pamačius mane greitai išlipo iš lovos ir priėjo prie manosios.

-Sveika...- tyliau pasakė ji.- kaip jautiesi?

-Labas, truputį skauda po šonkauliais, bet be to tai normaliai. - nusišypsojau jai, o ji man atsakė tuo pačiu tik liūdnesne šypsena nei manau pati tikėjosi atsakyt.

-Žinok mus visus siaubingai išgąsdinai... Ypač Zayn, atrodė ir visus plaukus nusiraus. Beje kur jis?- apsidairius ir niekur jo nepamačius paklausė ji, o aš atsidusau.

-Aš jam pasakiau eiti...- su kaltės jausmu atsakiau.

-Žinau, jis gali būti pats didžiausias šūdžius, bet visą laiką jis čia buvo sugniuždytas, atrodė lyg būtų sielą pardavęs. Jis net verkė, supranti? Zayn paskutinį kartą verkė gal prieš kokius metus. Tu jam tikrai daug reiški.-aiškino man merginas ir aš tikrai norėjau tikėt jos žodžiais, bet tiesiog nežinau kaip būtų teisingiausia pasielgt, kad visi būtų patenkinti.

Nusibodo jau visus tik nuvilti, noriu pagaliau padaryt kažką gero, naudingo, dėl to visa ši situacija darosi tik dar sudėtingesnė.

Nauja daliiis! Pasistengiau kuo greičiau Jum parašyt, nes išvažiuoju savaitei ir net neįsivaizduoju ar galėsiu, turėsiu laiko rašyt.
Tai atsiprašau jei kurį laiką nekelsiu.
Būtų labai faina jei parašytumėt kažką apie pastarasias dalis, ar patinka ar ne? Ačiū!
♡