softness《Z.M.》

#32

*Zayn pozicija*

Dar kelias minutes tiesiog sėdėjau savo automobilyje ir bandžiau suvokt kas ką tik įvyko. Tai buvo kažkas nuostabaus.
Jau maniau, kad susimoviau pasakęs, jog ji mano, bet Gigi visada sugeba mane nustebint. Ji tokia nuostabi, kad net sunku apsakyti žodžiais.

Vis dar galiu jaust jos švelnias lūpas ant maniškių ir dėl to nieko negaliu padaryt, tik šypsotis kaip kvailys. Taip dabar ir darau. Sėdžiu mašinoje ir šypsausi galvodamas apie mergina, kuri sugebėjo mane pajausti jausmų, kurių nejaučiau nuo vaikystės. Vaikystėje tai jaučiau savo mamai ir seserims, bet dabar po labai ilgo laiko per kurį nejaučiau nieko, galiu drąsiai teigti, jog Gigi yra ta. Ji yra man skirta.

Atsiminiau, jog manęs laukia darbai, todėl pasistengiau nuvyti mintis apie Gigi ir nuvažiuot į kavinę, kur laukia krūva popierių.

Užkūriau mašiną ir išvažiavau iš Gigi kiemo. Mano bandymas susikoncentruot ties vairavimu nepavyko, nes mintyse buvo tik šviesaplaukė ir kaip jau jos pasiilgau.
Privažiavęs šviesoforą, kur degė raudona šviesa išsitraukiau telefoną ir parašiau žinutę Gigi.

"Jau spėjau pasilgti xZ"

Pasidėjau telefoną ant keleivio sedynės ir sulaukęs žalio signalo nuvažiavau toliau.

<...>

Ughh... tie dokumentai mane pribaigs. Dirbu jau tris valandas, o dar net neįpusėjau. Nežinau kaip viską pabaigsiu per šiandien, tik žinau, kad privalau tai padaryt, nes kaip visada viską pasilieku paskutinei dieną, o jeigu visko nepadarysiu šiandien tada sulauksiu keturženklės baudos.
Mano galvos vis nepalieka mintys apie Gigi. Tiesiog negaliu nustot apie ją galvojęs, tai trugdo, nes neleidžia susikoncentruot į darbą. Nusprendžiau padaryti trumpą pertrauką. Surinkau Gigi numerį ir paskambinau. Nereikėjo laukti ilgai kol ji atsilieps ir jau dabar girdžiu jos balsą.
-Labaaas.-linksmai pasisveikino ji ir privertė mane nusišypsot.
-Labas.-ramiai tariau aš.
-Kaip sekasi dirbti? -vos išgirdęs šį klausimą atsidusau.
-Prastai, niekaip negaliu susikaupt, o darbų dar daugybė.
-Gal tada aš tau leisiu imtis darbo, nebetrugdysiu, sekmės.-Gigi jau norėjo pabaigt pokalbį, o iš jos balso atrodė, jog ji nuliūdo dėl manęs.
-Ne ne, palauk. Dėl to tau ir paskambinau. Nebijok, turiu laiko, varžybas perkelė į kitą savaitę- sustabdžiau ją, kad nepadėtų ragelio, bet deja, pamelavau dėl varžybų, negalėsiu jose sudalyvauti dėl krūvos darbų. Bet dėl to neliūdžiu, užtat galiu pakalbėt su Gi.
-Norėjau su tavim pakalbėt.- pasakiau ir nuėjau link baristos Olivijos ir jai tyliai pasakiau "juodos". Jai linktelėjus vėl grįžau prie staliuko kavinės gale.
-Niekaip negaliu susikaupt ties darbu, o jo dar liko daugybė.
-Manai dar ilgai dirbsi?- paklausė ji, o aš nužvelgiau ant stalo sukrautus popierius.
-Dar kokias tris valandas, jeigu labai pasistengčiau gal dvi.-atsidusau ir kaip tik tuo metu Olivija atnešė kavą. Jai padėkojau ir atsigėriau.
-Ar bent kiek padėtų dirbt greičiau jeigu kai baigsi ateičiau pas tave į kavinę?- paklausė ji ir jau iškart norėjosi imtis darbo, kad greičiau ją pamatyčiau.
-Taip.- tvirtai atsakiau.- tai labai padėtų.-nusijuokiau ir galiu teigt jog ji šypsojosi taip pat.
-Tuomet greičiau dirbk.- linksmai pasakė ir nieko man nespėjus atsakyt pabaigė pokalbį.
Tikrai nėra nieko nuostabesnio už ją.

*Gigi pozicija*

Kadangi važiuosiu pas Zayn į kavinę už dviejų valandų, todėl nusprendžiau sugalvot ką rengtis. Nesvarbu, kad Zayn už dviejų valandų gali būt dar nebaigęs darbų, vis tiek nuvažiuosiu tada, o jeigu teks jo dar palaukt, tai mielai palauksiu.

Kai pagaliau išsirinkau aprangą, persirengiau į ją ir nuėjau į virtuvę pasidaryt valgyt.
Užsileidau muziką ir pasidariau salotas, kurias vos per kelias minutes ir suvalgiau.

Pažiūrėjau į laikrodį, kuris rodė jau 18.47, todėl pasiemus raktus, telefoną ir rankinę išėjau iš namų.
Po penkiolikos minučių jau buvau prie Zayn kavinės. Įėjau į vidų ir akimis pradėjau ieškot jo. Jam nesakiau, kad aš jau čia, todėl tikiuosi bus šiokia tokia staigmena.
Kadangi niekur negalėjau atrast Zayn, priėjau prie kasos kur stovėjo mergina ir jos paklausiau:
-Sveiki, gal žinote kur galėčiau rast Zayn?
-Jis kavinės gale.- draugiškai atsakė man mergina ir aš iš kart patraukiau Zayn link.
Paėjus toliau pagaliau pamačiau jį ir nusišypsojau sau. Jis atrodė itin rimtai, susikaupęs ties kompiuteriu kažką rašė, o aplink jį ant stalo gulėjo šūsnis popierių ir keli jau tušti puodeliai kavos.

Tyliai priėjau jam iš nugaros ir staigai apsikabinau jo kūną, kuris pirma buvo įsitempęs, bet vos po sekundės apsipalaidavo ir jis atisisuko į mane nusišypsodama pačia šilčiausia šypsena.
-Tu jau čia.- pasakė jis pilnai atsisukdamas į mane.- atėjai pačiu laiku, jau baiginėju. Liko tik viską išsiųsti.
Jis atrodė pavargęs, bet vis tiek šypsojosi ir dėl to atrodė beproto mielai. Nieko negalėjau padaryt tik paglostyt jo veidą ir pristraukus arčiau suglaust mūsų lūpas. Jis nieko nelaukęs atsakė į bučinį ir jį tik pagilino. Atsitraukus Zayn nusišypsojo ir privertė mane padaryt tą patį.
-Net neįsivaizduoji, kaip šito laukiau visą laiką kol dirbau.- tyliai pasakė jis ir trumpam pakštelėjo man į lūpas. Ir su lyg tuo atrodo, jog visi barniai liko stovykloje,o dabar esame tik mes.-man nebedaug liko, palauksi?

-Tai aišku, kad palauksiu.
-Jeigu nori gali pasiimt kažko atsigert ar užvalgyt, tik pasakyk, kad Malik vardu.
Aš tik papurčiau galvą, jog nenoriu ir nuėjau atsisėst greta jo ir padėjau galvą jam ant peties. Jis pažvelgė žemyn į mane ir nusišypsojęs grįžo prie darbo.
Ilgai laukt kol jis baigs nereikėjo, užteko vos dešimt minučių.
-Viskas, pagaliau bagiau.- pasakė Zayn ir nusižiovojo. Galėjau matyt koks jis pavargęs, bet vis tiek stengiasi to neparodyti.- Atsiprašau, kad esu pavargęs ir nieko gero nebenuveiksim, bet gal norėtum nuvažiuot pas mane?
-Tik jeigu tau dar neatsibodau.-nusijuokiau
-Tu man niekada neatsibosi.

Taigi, po ilgos pertraukos vėl pradėjau kurti, kelsiu dalis kuo dažniau. Būtų labai faina jei išreikštumėte savo nuomonę. Ačiū <3