softness《Z.M.》

#3

Vakare jau sutemus visos nuėjome prie laužo kur buvo susirenkę beveik visi - trūko tik mūsų ir dar kelių žmonių.
Susiradome savo vietas, nes prie kiekvienos vietos buvo parašyta vis kito asmens pavardė.Susiradarau savo gan greitai, nes dauguma vietų jau buvo užimtos.

Atsisėdau ten kur buvo man skirta vieta ir pažiūrėjau kas sėdi prie manęs. Iš dešinės sedėjo kažkokia mergina, kuri nelabai į mane kreipė dėmesio, o iš kairės vieta buvo tučia kažkokiam arba kažkokiai "Malik"

Sedėjau atsirėmusi galvą į ranką ir laukiu kol šitas "susipažinimas" prasidės. Taip ir nesulaukus "Malik" stovyklos vadovas - Tom pradėjo kalbėt.

-Sveiki visi, šiandien kaip matau kai kurie jau spėjo susipažint, brt toli gražu ne visi, todėl visi ant lapelio kurį duosiu užrašysit savo vardą, paskui lapelis iš visų paimsiu ir sumaišysiu...- toliau jau nebesiklausiau ką jis kalbėjo, nes buvo žiauriai nuobodu, vos neužmigau.

Staiga net nepamačiau kaip prie manęs iš kairės atsisėdo tas vaikinas, kurio vardo dar vis nežinau ir tai nervina. Aš atsisukau į jį ir jis truputį pasilenkė prie manęs.

-Kažkas gero įvyko?- negarsiai pasidomėjo jis.

-Tik kažkokią nesamonę kalbėjo apie kažkokius lapelius ir vardus.- pasakiau pavartydama akis ir jis matėsi suprato, kad čia bus nuobodžiausias dalykas pasaulyje.

-Davai pabėgam iš čia, vistiek tu miršti iš nuobodulio, o aš neturio jokio noro čia būt. Ką manai?- paklausė jis stebėdamas kitus.

-Kur? -mane šis pasiūlimas tikrai sugundė, nes nesiruošiu čia valandą sedėt klausydamasi ką kiti pasakys apie save.

-Bet kur, toliau nuo šito anoniminių alkoholikų klubą primenančio ratuko aplink laužą.- nusijuokė jis ir tai privertė mane padaryt tą patį.

Tom bedalijant lapukus mes išlėto nuėjom nuo laužo ir tada juokdamiesi pradėjom bėgt net nežinau į kurią pusę, tiesiog bėgau paskui vaikiną. Pabėgus kokią minutę vaikinas sustojo ir aš jau lėčiau nubėgau iki jo.
Pasivijus jį pamačiau, kad mes prie ežero.

-Gal nori išsimaudyt? - nusijuokė jis.

-Tikrai neee.- kategoriškai pasakiau papurtydama galvą.

Vaikinas greitai nusimovė maikę ir kelnias likdamas vien tik su apatiniais, tada nubėgo per lieptelį link vandens ir įšoko vandenyje sukeldamas bangas.
Neužilgo jis išniro jau daug toliau nuo tiltelio.

-Kaip vanduo?- sušukau jam atsisėsdama ant tiltelio galo ir įmerkdama kojas į vandenį. Iškart to pasigailėjau - vanduo buvo ledinis ir kaipmat ištraukiau iš jo kojas.

-Manau jau žinai atsakymą.- nusijuokė vaikinas iš mano reakcijos plaukdamas link manęs atgal į krantą.

<...>
Vaikinui išlipus iš vandens supratau, kad apskritai nieko apie jį nežinau. Nei vardo, nei ką jis mėgsta, tik pavardę "Malik"

-Gal pagaliau pasakysi savo vardą? -nusišypsodama paklausiau kol kartu sedėjom ant tiltelio.

-Gal ir neee.- bandydamas mane suerzinti pasakė jis ir pripažinsiu jam tai pavyko.

-Nu ir gerai, Malik.- pasakiau pabrėždama jo pavardę, o jis nusišypsojo.- kol nepasakysi vardo tave vadinsiu Malik.

-O kas jeigu man patinka kai mane vadini Malik?- pasakė ir pasisuko visu kūnu į mane.

-Tada padarysiu, kad nebepatiktų.- pasakiau ir atsistojusi nuėjau atgal į kambarį, nes turbūt merginos manęs pasigedo.